Socialinių mokslų daktarė, verslo vadybos ir rinkodaros konsultantė Rasa Paulienė pritaria, kad vartotojas, matydamas, girdėdamas reklamos pranešimus ar kitų vartotojų rekomendacijas, o ypač – skaitydamas produktų etiketes, turi turėti ir atitinkamų žinių, ir informacijos idant pasirinktų tai, kas išties naudinga, sveika, maistinga.
Pavyzdžiui, žodžiai „rafinuotas“ arba „nerafinuotas“ aliejaus etiketėje nė kiek nestebina, tačiau vargu, ar kiekvienas pirkėjas apibūdintų skirtumą arba argumentuotų, kuris yra geriau.
„Maisto produktų ženklinimo reglamentas įpareigoja aliejaus etiketėje nurodyti jo išvalymo laipsnį, pavyzdžiui, „Rafinuotas", „Rafinuotas dezodoruotas“ ir pan. – tai labai svarbi informacija pirkėjui“, – teigia dr. R. Paulienė. Aliejus išgaunamas spaudžiant smulkintas augalų sėklas ar vaisius šaltuoju spaudimu, kai susmulkinta žaliava spaudžiama +60⁰ C (iki +90⁰ C) temperatūroje, arba karštuoju spaudimu, kai smulkinta žaliava spaudžiama +100⁰ C ir aukštesnėje temperatūroje. Pirmojo – šaltai spausto – aliejaus nauda sveikatai didesnė, nes jame išsaugoti visi mineralai, vitaminai, bet jis deja netinka kepimui, nes jo žema degimo temperatūra.
Pagal išvalymo laipsnį aliejus būna „Nerafinuotas“ (iš jo pašalintos tik mechaninės priemaišos, „Hidratuotas“ (iš jo pašalinti baltymai), „Rafinuotas nedezodoruotas“ (iš jo pašalintos cheminės priemaišos ir drumzlės); “Rafinuotas dezodoruotas“ (iš jo pašalintos drumzlės, baltymai, mechaninės priemaišos, todėl toks aliejus yra bekvapis, šviesiai geltonos spalvos). Anot dr. R. Paulienės, rapsų aliejaus etiketėje nurodomos sudedamosios dalys – 100 proc. rafinuotas rapsų aliejus – paaiškina, kodėl šis aliejus išlieka populiariausias: rafinuotas aliejus neturi kenksmingų priemaišų. Svarbu ir tai, kad net visiškai rafinavus aliejų, riebalų rūgštys išlieka.
„Aliejaus etiketėje visada nurodomas riebalų rūgščių kiekis dažnam pirkėjui kelia abejonių: kas tos rūgštys yra, kiek jų turi būti“, – teigia dr. R. Paulienė. „Aliejai turi kelių rūšių riebalų rūgščių – sočiųjų, kurių reikėtų vengti, ir nesočiųjų, dėl kurių aliejai laikomi vertingu produktu. Yra išskiriamos dvi pagrindinės polinesočiosios riebalų rūgštys – Omega-3 ir Omega-6 – dar vadinamos esminėmis riebalų rūgštimis, kurių mūsų organizmas pats negamina, tad jų būtina gauti su maistu ar su maisto papildais.“
Aliejų galima vadinti sočiųjų ir nesočiųjų riebalų mišiniu, tačiau skirtingų aliejaus rūšių sudėtyje riebalų dalys nevienodos. Rapsų aliejus ypatingas tuo, kad jo sudėtyje mažiau sočiųjų riebalų. Be to jame apstu kitų svarbių medžiagų, tokių kaip riebalų rūgščių omega 3, 6 ir 9:
- Rapsų aliejuje riebiųjų rūgščių omega 3 yra 10 kartų daugiau negu alyvuogių aliejuje.
- Jame yra mažiausias sočiųjų riebalų kiekis lyginant su visomis kitomis aliejaus rūšimis, įskaitant ir alyvuogių.
Svarbu ir tai, kad kiti aliejai itin jautrūs oksidaciniams procesams (pvz., kepimui), todėl daugelio rūšių augalinio aliejaus negalima kaitinti aukštoje temperatūroje. Dėl aukštos virimo temperatūros, kurioje aliejus suskaidomas į glicerolį ir laisvąsias riebalų rūgštis, rapsų aliejus puikiai tinka kepimui, skrudinimui. Siekiant aukščiausios produkto kokybės, geriausia rinktis aliejų nedidelės talpos buteliuose su aiškia geografine kilmės nuoroda. Europos Sąjungoje griežtai draugdžiama auginti genetiškai modifikuotus augalus, tad galite būti ramūs, kad joje užaugintų rapsų aliejuje, jokių GMO nebus.
