TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

„Sicor Biotech“ „aukso“ kasykla: už dvilitrinį butelį – keli šimtai tūkstančių eurų

„Sicor“ „aukso“ kasykla: už dvilitrinį butelį – keli šimtai tūkstančių eurų
Luko Balandžio / 15min nuotr. / „Sicor“ „aukso“ kasykla: už dvilitrinį butelį – keli šimtai tūkstančių eurų
Šaltinis: 15min
3
A A

Pelningiausios Lietuvos įmonės „Sicor“ gamyklos direktorius Giedrius Žunda laiko rankose dvilitrinį stiklinį butelį su vandenį primenančiu skysčiu. Tai – onkologijoje naudojamas vaistas, kurio vertė siekia kelis šimtus tūkstančių eurų.

Šiemet biologinės farmacijos įmonė „Sicor Biotech/TEVA“ yra pelningiausia Lietuvoje, todėl 15min lankėsi Vilniuje esančioje gamykloje ir aiškinosi, kaip gaminamas produktas, bendrovei atnešantis šimtamilijoninį pelną.

Dirba kompiuteriai

„Man regis, ant kavos pertraukėlės pataikėme“, – juokėsi G.Žunda, vesdamasis į gamyklos patalpas. Iš tiesų visos ekskursijos po fabriką metu žmonių sutikome ne daugiau dešimties, o ir patalpos nėra įspūdingai didelės. Tai kurgi telpa visas šios įmonės „auksas“?

„Daug prietaisų yra automatizuoti. Taigi, nepaisant to, kad žmogaus nėra, aparatūra sukasi dieną naktį“, – aiškino G.Žunda.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Sicor“ „aukso“ kasykla: už dvilitrinį butelį – keli šimtai tūkstančių eurų
Luko Balandžio / 15min nuotr./ „Sicor“ gamyklos direktorius Giedrius Žunda

Technologijos laboratorijose ir gamykloje – išties brangios. Štai vienoje patalpų, kur atliekami tyrimai, stovi aštuoni kompiuteriai, kurių vieno kaina – kaip naujo „Porsche“ automobilio. Tačiau kainos G.Žunda vis vien nesureikšmina. Vyro teigimu, tokią gamyklą galima pastatyti už mažiau nei 100 mln. Eur. Taip, pradinės investicijos yra labai didelės, tačiau jos turtas anaiptol ne brangūs kompiuteriai, o gaminiai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vieno įrenginio kaina – kaip naujo „Porsche“
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vieno įrenginio kaina – kaip naujo „Porsche“

„Bet tai nėra kažkas, kuo galima didžiuotis. Tai yra tai, kas tiesiog turi būti, kad būtume tame pačiame lygyje pasaulyje. Tai yra pramonės standartas, tą turi tiesiog turėti“, – aiškino gamyklos vadovas.

Vilniuje Izraelio įmonės padalinys gamina filgrastimo baltymą. Jis yra naudojamas onkologijoje – po chemoterapijos žmogui padeda atkurti baltuosius kraujo kūnelius. Dviejų litrų filgrastimo butelio rinkos kaina yra keli šimtai tūkstančių eurų. Net jei į butelį, kurį vyras laiko rankose, sukimštum daug eurų kupiūrų, jis nebūtų vertingesnis už butelį su šiuo skysčiu.

Šis produktas, pažymi G.Žunda, ne tik gaminamas, bet ir sukurtas buvo Lietuvoje. „Pagrindinis mūsų produktas yra sukurtas lietuvių, visa technologija yra sukurta Lietuvoje. Tik komercializuotas jis yra „Teva“ komercijos padalinių visame pasaulyje“, – pasakojo direktorius.

Iš Lietuvos lėktuvais filgrastimo pilni buteliai 2-3 kartus per mėnesį keliauja į Izraelį, kur yra supilstomi į švirkštus ir vėliau pasklinda jau po visą pasaulį. Lietuvoje lieka tik apie 0,5 proc. šio vaisto, o likusi dalis parduodama JAV, Europoje, Japonijoje ir kitose valstybėse.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Butelio rinkos kaina – keli šimtai tūkstančių eurų
Luko Balandžio / 15min nuotr./Butelio rinkos kaina – keli šimtai tūkstančių eurų

Pusė gamina, likusi pusė – tikrina

Tokio brangaus produkto gamyba taip pat yra sudėtinga – jį gamina apie 60 žmonių ir dar tiek pat vėliau atlieka kokybės kontrolės testus.

„Farmacijos pramonėje žaliavos, kurios patenka į produktą, turi būti aukštos kokybės. Todėl žaliavos pirmiausia yra testuojamos, o tada iš jų gaminame vaistinę medžiagą, kuri yra komponentas galutinio vaisto, taip pat atliekama veikliosios vaistinės medžiagos kokybės kontrolė, kiekvienai serijai atliekami 20-25 testai. Kai yra pagaminamas vaistas, vėl yra testuojama vaisto kokybė“, – pasakojo G.Žunda.

Vaistui, kuris gaminamas Vilniuje, didelių alternatyvų nėra – jis yra vienas pagrindinių vaistų baltųjų kraujo kūnelių atstatymui. Tai yra kompensuojami vaistai, nes jų gamyba yra brangi ir „pačiam žmogui įpirkti yra sudėtinga.“

Sandėlis, kuriame laikomos gamybai reikalingos medžiagos ir pats vaistas, nėra didelis – apie 400 kvadratinių metrų. Čia esančio turto užtektų pasaulį produktu aprūpinti pusmetį. Vaistas yra gaminamas panaudojant genetiškai modifikuotus mikroorganizmus, todėl, G.Žundos teigimu, žaliavų poreikiai yra pakankamai maži, o gamybos technologija yra kompleksinė, tačiau nesudėtinga bioinžinerijos ar biotechnologijos specialistams.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Sicor“ sandėlis
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Sicor“ sandėlis

„Chemijoje reikia daug įvairių medžiagų ir jų reikia tonomis, kad gamintum tabletes, o biotechnologijose žaliavų sąnaudos yra žymiai mažesnės. Sudėtingiausia kurti genetiškai modifikuotus mikroorganizmus, išvystyti efektyvius technologijos procesus bei įdiegti juos į šiuolaikines gamybos technologijas.

Kitas etapas – produkto gamyba – yra pakankamai paprasta, be abejo, specialistams. Ko reikia, kad galėtum gaminti produktą? Gliukozės, mikroelementų, fosfatų, azoto – viskas. Ir mikroorganizmai sugeba pagaminti produktą“, – aiškino jis aukštųjų technologijų privalumus.

Pajamos kasmet auga trečdaliu

Per aštuonis šių metų mėnesius „Sicor“ sumokėjo 15 mln. Eur pelno mokesčio – daugiau už šią bendrovę nesumokėjo niekas. Tą lėmė pardavimų augimas.

„Mūsų pajamos kasmet auga 30 proc. Bet auga ne todėl, kad mes smarkiai plečiamės kasmet, ženkliai didiname gamybos apimtis ar vis daugiau produktų tiekiame į tas pačias šalis. Auga todėl, kad mes ateiname į naujas rinkas. Buvo Europa, tada JAV, po to buvo Japonija, dabar sparčiai žengiame į kitas rinkas, kurios yra vadinamos augančiomis rinkomis, tokios kaip Turkija, Brazilija ir t.t.“, – aiškino G.Žunda.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Sicor“ „aukso“ kasykla: už dvilitrinį butelį – keli šimtai tūkstančių eurų
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Sicor“ „aukso“ kasykla: už dvilitrinį butelį – keli šimtai tūkstančių eurų

Pagrindinės rinkos, kuriose nori prekiauti visi vaistų gamintojai, yra JAV, Europa, Japonija. „Jeigu mūsų produktas, kurį gaminame, yra JAV rinkoje, yra Europoje, Japonijoje, tai pagal vadovėlines tiesas tai yra 80-90 proc. visos farmacijos rinkos pinigine prasme. Šitose šalyse visi nori būti“, – pasakojo G.Žunda.

Vaistas, gaminamas Vilniuje, pasaulyje naudojamas jau apie 20 metų, bet iki 2007 pasaulyje jį gamino vos viena įmonė, iki 2012 metų jų buvo du, įskaitant ir „Sicor Biotech“. Šiuo metu jų atsiranda ir daugiau, taigi vaistas pinga.

Tyrimai Europos Sąjungoje parodė, kad vaistų prieinamumas dozėmis padidėjo nuo 5 iki 7 milijonų, kai tuo tarpu išlaidos liko beveik nepakitusios.

„Teva“ grupė šiuo metu gamina penkis biologinius produktus, kurių du yra pagaminami būtent Vilniuje.

„Tik dvi gamyklos visoje „Teva“ grupėje yra biotechnologinės – Vilniuje ir Ulme, Vokietijoje. Lyginant su visu pasauliu, kaip tokiai mažai šaliai, atrodome pakankamai gerai. Biotechnologijos Lietuvoje jau sukuria daugiau nei procentą BVP. Ne visos šalys gali tuo pasigirti“, – kalbėjo direktorius.

Vilnius patrauklus ne dėl pigios darbo jėgos

„Biotechnologijose pigi darbo jėga nenulemia investicijų pobūdžio. Darbo jėgos dalis produkto savikainoje yra mažiau nei 20 proc. Daugiausia tai yra žmonės, kurie gali tą daryti, technologijos, universitetai, ekspertizė. Antras svarbus aspektas – palanki ekonominė ir politinė aplinka, Lietuva čia buvo pasiblaškiusi, bet mūsų šalyje vis dar nėra didžiausi pelno mokesčiai. Tai irgi prisideda. Bet pirmiausia yra žmonės ir galimybės tą padaryti“, – aiškino G.Žunda.

Nepaisant to, kad Lietuva paruošia specialistus darbui biotechnologijų srityje, to nepakanka, nes praktikos dažnai žmonės turi per mažai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Sicor“ „aukso“ kasykla: už dvilitrinį butelį – keli šimtai tūkstančių eurų
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Sicor“ „aukso“ kasykla: už dvilitrinį butelį – keli šimtai tūkstančių eurų

Labai dažnai žmonės žino, mato, kad yra tam tikras prietaisas universitete, bet, deja, niekas neleidžia jiems su juo dirbti arba tai kainuoja pinigus. Mes imame bakalaurus, magistrus, kolegijas baigusius žmones ir mokome juos. Nėra kito kelio. Nupirkti rinkoje 50 parengtų specialistų beveik neįmanoma“, – kalbėjo G.Žunda.

Nors universitetai ir paruošia reikalingų specialistų, prireikia 3-6 mėnesių, kad jis taptų visaverčiu įmonės darbuotoju.

„Jeigu nori paruošti tam, kad galėtų tiesiog pradėti kažką daryti, tai trunka iki dviejų mėnesių. Klaida gali daryti įtaką vaisto kokybei, saugumui ir t.t.“, – sakė jis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką