Kaip tai atrodo praktikoje? Ką realiai reiškia teisė į informaciją?
Teisė į informaciją nėra abstrakti. Pasak R.Joskaudienės, ji tampa labai konkreti tokiose situacijose kaip grįžimas po vaiko priežiūros atostogų.
„Darbuotoja (ar darbuotojas) grįžta po 1–2 metų vaiko priežiūros atostogų ir sužino, kad tuo metu buvo priimtas naujas darbuotojas, jis atlieka tą patį ar lygiavertį darbą, bet gauna didesnį atlyginimą.
Klausimas darbdaviui, ar atlyginimų skirtumas pagrįstas objektyviais kriterijais, ar jis atsirado tiesiog „rinkos sąlygų“ ar patogumo pagrindu?“, – pažymi R.Joskaudienė.
Ilgametis darbuotojas ir „brangesnis naujokas“
Kitas pavyzdys – darbuotojas dirba įmonėje 5–7 metus, turi patirtį, perėmė atsakomybes, tačiau naujai priimtas darbuotojas iš karto gauna didesnį atlygį, pareigybės – faktiškai tokios pačios.
Minėtos direktyvos kontekste, anot R.Joskaudienės, tai jau ne emocinis nepasitenkinimas, o klausimas, ar atlygio sistema nėra netiesiogiai diskriminuojanti?
Priedai vieniems – tyliai, kitiems – niekada
Dar viena situacija – vienam darbuotojui reguliariai skiriami priedai, premijos, papildomi mokėjimai „už rezultatus“.
„Kitam – tokio pat lygio darbuotojui – ne, nors pareigos tos pačios, rezultatai palyginami, kriterijų niekas aiškiai neįvardija.
Čia kyla klasikinis klausimas, ar priedai skiriami pagal aiškią, visiems taikomą sistemą, ar „vadovo nuožiūra“?“, – aiškina R.Joskaudienė.
Ar tokiose situacijose darbdavys privalo didinti atlyginimą?
Anot R.Joskaudienės, svarbu suprasti ribą.
Darbdavys, jos teigimu, neprivalo automatiškai kelti atlyginimo vien todėl, kad darbuotojas sužinojo apie skirtumą, privalo pagrįsti, kodėl tas skirtumas egzistuoja.
„Jeigu darbdavys gali parodyti, kad naujas darbuotojas turi išskirtinę kompetenciją, priedai skiriami pagal aiškią, dokumentuotą sistemą, grįžusiam po VPA darbuotojui atlyginimas peržiūrėtas ir atitinka pareigybę, teisinės problemos gali ir nebūti“, – teigė teisininkė.
Tačiau jei atsakymas yra: „taip susiklostė“, „nepastebėjome“, „rinkoje dabar taip moka“ – tai jau, R.Joskaudienės teigimu, silpna teisinė pozicija.
Kada klausimas dėl atlyginimo virsta teisiniu ginču?
Rizika, pasak teisininkės, prasideda tada, kai darbuotojas gauna informaciją apie nepagrįstus skirtumus, darbdavys nepateikia objektyvių kriterijų, atlygio sistema nėra skaidri ar dokumentuota.
„Nuo šio momento ginčas nebėra apie „gerus santykius“, darbuotojas gali remtis vienodo atlygio už vienodos vertės darbą principu, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nėra.
Ir labai svarbu tai, kad darbuotojas negali patirti neigiamų pasekmių vien dėl to, kad paklausė ar palygino atlyginimą“, – įspėja R.Joskaudienė.
