„Telia“ siūlo priimti paprastą iššūkį – bent valandai per dieną atidėti telefoną į šalį ir skirti dėmesio tikram ryšiui bei bendravimui su aplinkiniais.
Tam gali padėti simbolinė Ryšio dėžė, kuri gali tapti priminimu namuose ar darbo vietoje sąmoningiau valdyti laiką prie ekranų. Ji padėtų siekiant atsispirti betikslio naršymo įpročiui ir suteikti progą sąmoningai pasirinkti, kaip leisti savo laiką. Visi norintys Ryšio dėžę gali nemokamai atsiimti artimiausiame „Telia“ salone visoje Lietuvoje.
Apie tai, kodėl svarbu sąmoningai pažvelgti į tai, kada, kaip ir kiek laiko praleidžiame prie ekranų, kalbamės su Renata Gaudinskaite, Skaitmeninės etikos centro įkūrėja bei lektore. O apie „Telia“ socialinę kampaniją pasakoja „Telia“ prekės ženklo vadovė Jurgita Kojenets.
Itin jautri telefonų įtakai žmonių grupė – vaikai ir paaugliai
Nenuostabu, jog daugelis žmonių praleidžia itin daug laiko prie ekranų, ypač – telefonų. Augantis ekranų naudojimas keičia kasdienius įpročius, todėl dažnas net nepastebime, kiek daug laiko atima buvimas telefone. Skaitmeninio etikos centro įkūrėja R.Gaudinskaitė sako, kad šiuolaikiniai žmonės iš tiesų praleidžia pernelyg daug laiko prie telefono ekranų ir tai lengviausiai galima pajusti per savo pačių savijautą.
„Jei nuolat tikriname telefoną, be perstojo naršome socialiniuose tinkluose, žiūrime nesibaigiančius vaizdo įrašus ar įsitraukiame į veiklas, kurios užima daug laiko, galime pastebėti, kad vis mažiau jo lieka kitoms svarbioms gyvenimo sritims. Poilsis, judėjimas, gyvas bendravimas ar net subalansuota mityba – visa tai neretai nukenčia, nes prioritetą teikiame veiklai ekrane. Tad ši akcija yra puikus būdas daugiau ir dažniau kalbėti apie šį „dramblį kambaryje“ ir pradėti savo gyvenime taikyti daugiau sveikų skaitmeninių įgūdžių“, – teigia pašnekovė.
Tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai praleidžia prie ekranų gerokai daugiau laiko nei rekomenduojama ir tai daro neigiamą įtaką jų savijautai bei sveikatai. Šie žmogaus gyvenimo tarpsniai yra itin jautrūs, nes tai amžius, kai formuojasi savikontrolė, dėmesio valdymo mechanizmai, gebėjimas užmegzti ir palaikyti socialinius santykius. Per didelis skaitmeninių technologijų naudojimas gali trukdyti šiems procesams ir lemti mažesnį susidomėjimą realiu pasauliu bei sunkumus susikaupti.
R.Gaudinskaitės pastebėjimu, daugelis mokslinių tyrimų patvirtina, kad vaikų ir paauglių ekrano laikas dažnai viršija rekomenduojamas ribas, o tai susiję su neigiamais padariniais.
„Ilgas sėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas prisideda prie nutukimo, laikysenos problemų, miego sutrikimų bei emocinės savijautos pablogėjimo. Be to, per didelis skaitmeninis stimuliavimas gali turėti įtakos dėmesio koncentracijai ir emocijų reguliacijai“, – sako pašnekovė.
Ilgalaikis ir nevaldomas telefono naudojimas gali turėti daugybę neigiamų padarinių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, pavyzdžiui, sukelti dėmesio koncentracijos problemas – nuolatinis informacijos srautas ir greitas turinio vartojimas silpnina gebėjimą susikoncentruoti, apsunkina gilesnį mąstymą ir ilgalaikį mokymąsi.
„Per dažnas socialinių tinklų naudojimas gali būti susijęs su padidėjusiu nerimo ir depresijos lygiu, ypač tarp paauglių. Lietuvos mokslininkų atliekami tyrimai rodo ekranų laiko poveikį – mažesni raidos pasiekimai, regimoji ir girdimoji atmintis, mažesni kalbiniai gebėjimai, mažesnė mokymosi motyvacija ir pasiekimai.
Tarptautinis, didžiulis tyrimas, apėmęs daugiau nei 220 tūkstančių tiriamųjų, atskleidė, kad tie, kurie prie ekranų praleidžia keturias ir daugiau valandų per dieną, dvigubai dažniau patiria depresijos simptomus ir nurodo bent vieną savižudiško elgesio rizikos veiksnį“, – pastebi pašnekovė.
Kiekvienam iš mūsų yra naudinga pailsėti nuo telefonų
R.Gaudinskaitė išskiria, kad itin didelė problema, kylanti dėl ilgo naršymo telefone, yra miego sutrikimai. „Mėlyna ekranų šviesa slopina melatonino – hormono, atsakingo už miego ciklą – gamybą, todėl žmonėms tampa sunkiau užmigti, o miegas gali būti paviršutiniškas ir nepakankamai atkuriantis jėgas. Dėl to ryte jaučiamas nuovargis, irzlumas.
Taip pat sėslus gyvenimo būdas, susijęs su ilgu naršymu telefone, mažina fizinį aktyvumą ir didina nutukimo, laikysenos problemų bei kraujotakos sutrikimų riziką. Be to, dažnas žiūrėjimas į ekraną gali sukelti akių nuovargį ir sausumą, galvos skausmus ir net regėjimo pablogėjimą.
Be to, kai didelė dalis laiko praleidžiama telefone, mažiau bendraujama gyvai, o tai gali turėti neigiamą poveikį artimiems santykiams, šeimos ryšiams ir bendravimo įgūdžiams. Todėl svarbu sąmoningai reguliuoti telefono naudojimą, užtikrinti balansą tarp skaitmeninio ir realaus gyvenimo ir puoselėti sveikus technologijų naudojimo įpročius“, – teigia „Skaitmeninės etikos centro“ įkūrėja.
Pašnekovė teigia, kad kiekvienam iš mūsų yra naudinga pailsėti nuo telefonų – žmogaus smegenys natūraliai reikalauja pertraukų, kad galėtų efektyviai dirbti.
„Kai leidžiame sau atsitraukti nuo ekranų, atsiranda vietos kūrybiškumui, gilesniam mąstymui ir emociniam atsipalaidavimui. Be to, trumpalaikis nuobodulys skatina inovatyvumą ir spontaniškas idėjas. Svarbiausia yra balansas – mokėti išnaudoti technologijų teikiamus privalumus, bet kartu gebėti sąmoningai atsijungti, suprantant, kodėl tai svarbu mūsų psichinei ir fizinei sveikatai“, – sako R.Gaudinskaitė.
Specialistė rekomenduoja kiekvienam bent kartą išbandyti skaitmeninio detokso dieną ar savaitgalį.
„Darbe siūlau pabandyti į susirinkimus eiti be išmaniųjų telefonų (žinoma, jei tai nėra būtina pačiam susitikimui) – pamatysite, posėdžiai produktyvesni ir net gal trumpesni. Taip pat verta įtraukti keletą sveikų skaitmeninių įpročių į kasdienį gyvenimą – pavyzdžiui, nenaudoti telefono likus bent valandai (geriau dviem) iki miego, išjungti nereikalingus pranešimus, (ypač ne iš žmonių) ir sąmoningai skirti laiko veikloms be ekranų. Tai gali turėti teigiamą poveikį ne tik savijautai, santykiams su artimaisiais, bet ir bendrai gyvenimo kokybei“, – sako R.Gaudinskaitė.
Atrasti balansą tarp buvimo prisijungus ir tikro ryšio be ekranų
Kaip minėta anksčiau, naująja „Telia“ kampanija siekiama ne tik paskatinti diskusiją ir didinti sąmoningumą naršymo telefone klausimais, bet ir kviečiama imtis konkrečių veiksmų – maži kasdieniniai įpročiai gali tapti žingsniais, padedančiais atrasti sveikesnį santykį su ekranais. „Telia“ prekės ženklo vadovė Jurgita Kojenets teigia, kad „Telia“ nuosekliai skiria dėmesį socialinėms temoms ir visuomenėje kylantiems iššūkiams.
„Ši kampanija yra „Telia“ ilgalaikės strategijos dalis – siekiame iš naujo apibrėžti, ką reiškia ryšys (angl. redefining connectivity). Skiriame daug dėmesio skirtingų visuomenės grupių įtraukimui, atsakingam ir saugiam technologijų naudojimui. Kaip telekomunikacijų bendrovei, ši kampanijos tema nėra įprasta, nes paprastai skatiname prisijungti, tačiau jaučiame atsakomybę ne tik diegti technologines inovacijas ir užtikrinti jų prieinamumą, bet ir skatinti jų sąmoningą naudojimą. Pirmieji Lietuvoje įjungėme naujos kartos 5G ryšį, o dabar norime padėti žmonėms atrasti balansą tarp buvimo prisijungus ir tikro ryšio be ekranų“, – teigia J.Kojenets.
Šios kampanijos idėja atkeliavo iš Norvegijos, kur „Telia“ kolegos atkreipė dėmesį į augančią priklausomybės nuo ekranų problemą.
„Su šiuo iššūkiu susiduria žmonės visame pasaulyje, Lietuva – ne išimtis, todėl čia atlikome tyrimą ir kampanijos sprendimus adaptavome atsižvelgdami į Lietuvos kontekstą. Tyrimo duomenys atskleidė, kad absoliuti dauguma žmonių dieną pradeda ir baigia ekrane – 96 proc. žmonių dieną pradeda nuo telefono tikrinimo, 90 proc. jį žiūri ir prieš miegą. Taip pat pastebėjome ir paradoksą, kad 68 proc. tėvų bando riboti savo vaikų ekranų laiką, tuo tarpu 39 proc. tėvų kasdien prie telefonų ekranų praleidžia 2-4 val., o 22 proc. jų telefonams skiria 5 ir daugiau valandų per dieną. 72 proc. apklaustųjų išmanųjį nešasi net į tualetą.
Rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė vaikų mano, jog jų tėvai telefonais naudojasi daugiau nei jie patys. Tuo tarpu net 68 proc. tėvų nustato taisykles, ribojančias vaikų laiką prie ekranų, tačiau 43 proc. pripažįsta, kad patys nepajėgia sumažinti savo ekranų naudojimo, nors to reikalauja iš vaikų. Tyrimo rezultatai tik patvirtina, kad vaikų požiūrį formuoja ne žodžiai, o tėvų elgesys, todėl šia kampanija kviečiame kartu peržvelgti savo ekranų naudojimo įpročius kasdienybėje“, – sako J.Kojenets.
„Telia“ prekės ženklo vadovė pritaria R. Gaudinskaitei teigdama, kad ilgo naršymo telefone pasėkmės egzistuoja.
„Ekspertai jau kurį laiką perspėja, kad nekontroliuojamas naršymas, vadinamasis „zombie scrolling“ ar įnikimas į neigiamas naujienas (angl. doomscrolling) ne tik atima brangų laiką, mažina produktyvumą, bet ir daro įtaką emocinei sveikatai bei santykiams su artimaisiais. Tai patvirtina ir „Telia“ tyrimo duomenys – kas antras lietuvis yra susiginčijęs su šeimos nariais dėl telefono naudojimo, nepaisant to, trečdalis žmonių naršymą telefone kitų kompanijoje vis dar laiko „kokybiškai praleistu“ laiku. Problema tampa tai, kad vis dažniau renkamės gyventi ekranuose, o ne realiame gyvenime“, – teigia J.Kojenets.
Tad nors mobilusis telefonas suteikia nuostabias funkcijas, turime atkreipti dėmesį į tai, kiek, kur ir kaip jį naudojame. Viskas yra mūsų rankose – svarbiausia apie tai pagalvoti ir imtis veiksmų, jei matome, kad reikia. J.Kojenets teigia, kad žmonės iš tiesų vis dažniau susimąsto apie telefonų naudojimo ypatybes, o kampanijos metu jau spėta pastebėti augantį susidomėjimą Ryšio dėžėmis.
„Dažnai ją atsiimti vaikai paskatina tėvus, pamatę kampanijos reklamas per televiziją. Tikime, kad praktikuojant šį iššūkį – bent valandą per dieną atidedant telefonus į šalį – šis įprotis gali tapti kasdienybės dalimi ir padėti daugiau dėmesio skirti tikram ryšiui, poilsiui bei emocinei gerovei.
Na, o „Telia“ kolegos taip pat įsitraukė į kampaniją, jau išbandė iššūkį namuose, Ryšio dėžės taip pat naudojamos susitikimų kambariuose. Džiaugiamės, kad šios kampanijos prasmę mato ir prie iššūkio aktyviai jungiasi dalis nuomonės formuotojų, kviesdami savo sekėjus sąmoningai atsitraukti nuo ekranų“, – teigia J.Kojenets.
