„Jie ketina įsitraukti į mineralinių išteklių gavybą – ir mes taip pat“, – apie NATO ir Jungtines Valstijas CNBC sakė D. Trumpas.
Nors jis nenurodė jokių preliminarių sąlygų ir neatskleidė papildomų detalių, Grenlandijos neišnaudoti mineraliniai ištekliai padėjo salai atsidurti D. Trumpo imperijos plėtros prioritetų viršūnėje.
D.Trumpo administracijos pareigūnai Grenlandijos požeminius turtus vertina kaip galimybę sumažinti Kinijos dominavimą retųjų žemės metalų srityje – šie metalai yra itin svarbūs viskam: nuo naikintuvų ir lazerių iki elektromobilių.
Tiesa, iš pradžių trečiadienį Pasaulio ekonomikos forume Davose D.Trumpas sumenkino Grenlandijos gamtinių išteklių svarbą ir pareiškė, kad retųjų žemių mineralai nėra priežastis, dėl kurios Jungtinėms Valstijoms reikalinga ši teritorija.
Tačiau po kelių valandų JAV prezidentas pareiškė, kad susitarimas dėl Grenlandijos apima dvi dalis – jo „Auksinio kupolo“ raketinės gynybos koncepciją ir mineralus.
„Visiškai beprotiška“
Tačiau mokslininkai teigia, kad išgauti Grenlandijos naudingąsias iškasenas būtų labai sunku ir brangu, nes daugelis salos naudingųjų iškasenų telkinių yra nutolusiose Arkties vietovėse, kur plyti kilometro storio poliarinis ledo sluoksnis ir didžiąją metų dalį vyrauja tamsa.
Be to, Grenlandija neturi reikiamos infrastruktūros ir darbo jėgos, reikalingos šiai kasybos svajonei įgyvendinti.
„Idėja paversti Grenlandiją Amerikos retųjų mineralų fabriku yra mokslinė fantastika. Tai tiesiog visiškai beprotiška. Geriau jau kaskite Mėnulyje“, – sakė Arkties instituto įkūrėjas ir vyresnysis mokslo darbuotojas Malte Humpertas.
D.Trumpo susidomėjimas Grenlandija nėra naujas dalykas – jis ne pirmasis JAV prezidentas, kuris trokšta šios salos.
Mitas apie neišsenkančius turtus
Jau daugelį metų Grenlandijos pareigūnai siekia pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. O Grenlandijos gyventojai sako, kad jie yra atviri verslo galimybėms.
Ekspertai teigia, kad priversti JAV įmones rizikuoti investuoti į Grenlandiją gali būti utopija.
„Jei Grenlandijos vaivorykštės gale būtų laukęs „aukso puodas“, privačios įmonės jau seniai būtų investavusios“, – sakė Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Jacobas Funkas Kirkegaardas.
Anot jo, gali būti, kad D.Trumpas bandys pasiūlyti finansines paskatas ir garantijas, kad pritrauktų JAV įmones ten investuoti – panašiai, kaip didžiosios naftos kompanijos gauna garantijas gręžimo darbams Venesueloje.
„Jei būtų skirta pakankamai mokesčių mokėtojų pinigų, privatus verslas būtų pasirengęs padaryti beveik viską. Bet ar tai yra geras pagrindas teritorijai įsigyti? Atsakymas yra neigiamas tiek kalbant apie Grenlandiją, tiek ir apie Venesuelą“, – sakė J.Funk Kirkegaard.
