Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 30d. 09:25

V.Šapoka: Lietuvos paštą paversti mažmeniniu banku yra teisiškai neįmanoma

Lietuvos paštas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Lietuvos paštas

Finansų ministras Vilius Šapoka kartoja, kad pritaria jau veikiančių „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros („Vipos“) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos konsolidavimui, bet skeptiškai vertina valstybės dalyvavimą mažmeninės bankininkystės versle, tam panaudojant Lietuvos pašto infrastruktūrą.

„Jeigu Lietuvos paštas pradėtų užsiimti bankine veikla, jis gautų bankinę licenciją ir turėtų stabdyti pašto veiklą. (...) Tiesiog paimti ir Lietuvos paštą paversti mažmeniniu banku, toks dalykas net teisiškai yra neįmanomas“, – LRT radijui antradienį sakė V.Šapoka.

Pasak jo, Lietuvos paštas jau dabar turi finansų įstaigos statusą ir teikia tikras finansines paslaugas, todėl reikėtų svarstyti apie tolesnę šių paslaugų plėtrą.

„Jei bazinių paslaugų prieinamumas regionuose yra problema, Lietuvos paštas turi įsivertinti, kokias papildomas paslaugas galėtų teikti. Tačiau kalbant apie verslo, ypatingai inovatyvaus verslo finansavimą, mums reikalinga viena stipri struktūra, kur vystytųsi ir augtų kompetencijos, būtų pritraukiami tikrai talentingi žmonės ir būtų galima pritraukti net ir privačių investuotojų lėšas, tam kad būtų galima finansuoti verslą“, – aiškino ministras.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilius Šapoka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilius Šapoka

Jo teigimu, tokią struktūrą būtų galima sukurti sujungus „Invegą“, „Vipą“ ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, kurios šiuo metu Lietuvoje atlieka nacionalinių plėtros institucijų funkcijas.

„Turėti tris „mini bankus“ iš tikrųjų yra neracionalu, todėl, mano nuomone, išmintingiausia būtų juos sujungti ir turėti vieną stiprią struktūrą. Ar reikalinga banko licencija? Pagal dabartinį reguliavimą ji nėra reikalinga, jeigu kažkam norisi simbolio ir skambaus pavadinimo, galime pavadinti banku“, – tvirtino V.Šapoka.

Pasak jo, nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimui neprieštarautų ir Europos Komisija, tuo metu jos pritarimą valstybinio mažmeninio banko kūrimui būtų gauti sunkiau.

„Kalbant apie mažmeninę bankininkystę, valstybė turės pati įsivertinti, ar tai yra pelningas verslo projektas. Jei tai yra labiau socialinę funkciją atliekantis darinys, tokiu atveju kiltų klausimas dėl neteisėtos valstybės pagalbos ir neteisėtos konkurencijos. Aš manau, kad Europos Komisijos nuomonę nuspėti yra tikrai nesudėtinga“, – sakė V.Šapoka.

Jei bazinių paslaugų prieinamumas regionuose yra problema, Lietuvos paštas turi įsivertinti, kokias papildomas paslaugas galėtų teikti, – minėjo ministras.

Seimas praėjusią savaitę pavedė Vyriausybei pradėti valstybinio banko steigimo procedūras. Vyriausybė įgaliota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės paramos Valstybinio plėtros banko steigimui, be to, banko kūrimas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Valstybinio komercinio banko šalininkai sako, kad jis reikalingas dėl šalies finansų sistemos būklės, nes Lietuvai reikia susirūpinti konkurencine aplinka bankų sektoriuje, padidinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose. Šios idėjos kritikai teigia, kad valstybinio banko steigimas būtų per brangus, o jo veiklai galėtų trukdyti nederamas politikų kišimasis.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neatmeta, kad Valstybinis plėtros bankas galėtų būti kuriamas panaudojant ir Lietuvos pašto filialų tinklą.

Siūlymas steigti valstybės kapitalo regioninį plėtros banką buvo įrašytas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 metų Seimo rinkimų programą. Teigta, kad toks bankas galėtų būti kuriamas ir Lietuvos pašto pagrindu, tačiau veiksmų šiai idėjai įgyvendinti iki šiol nebuvo imtasi.

Už valstybinio banko steigimą pasisako ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.

Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

16:03
00:51
01:38

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Šaltibarščiai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką