2017-11-22 18:52

„Valstiečiai“ nori išskaidyti prekybos tinklus

„Valstiečių“ frakcija Seime norėtų, kad Lietuvos mažmeniniai prekybos tinklai užimtų ne daugiau kaip 10 proc. rinkos, todėl artimiausiu metu ketina registruoti atitinkamą įstatymo projektą. Jei tokia pataisa įsigaliotų, didiesiems prekybos tinklams reikėtų atsisakyti didelės dalies parduotuvių.
Akcijos
Akcijos / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

„Tokia idėja svarstoma, apie tai diskutuojame. Dabar baigsime su biudžetu, o po to imsimės to klausimo“, – 15min per atstovus patvirtino „valstiečių“ frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis. Jei tokia Konkurencijos įstatymo pataisa įsigaliotų, prekybos tinklams tektų spręsti dėl tolimesnės veiklos.

Tai privestų prie nekilnojamo turto rinkos krizės, – sako „Norfos“ įmonių grupės vadovas D.Dundulis.

Delfi.lt pranešė, kad „valstiečiai“ nori įvesti 10 proc. užimamos rinkos dalies ribojimą.

Preliminariais skaičiavimais, „Maxima“ šiuo metu užima 37 proc. rinkos, „Rimi“ apie 8, „Iki“ – apie 15, „Norfa“, – 18 proc. , „Lidl“ – 8.

Lietuvoje anksčiau ne kartą būta siūlymų nustatyti ribojimus, kiek prekybos tinklai gali užimti rinkos. Tačiau nė viena valdžia nepriėmė jokio teisės akto, galinčio riboti plėtrą. Konkurencijos įstatymas, kalbantis apie dominuojamą padėtį rinkoje, mažmeninėms įmonėms negalioja.

Kaip tai vertina patys prekybos tinklai? Dauguma jų nekomentavo „valstiečių“ ketinimų, kol nematė įstatymo projekto.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Dundulis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Dundulis

„Norfos“ įmonių grupės vadovas Dainius Dundulis sako, kad tokiu atveju didiesiems prekybos tinklams reikėtų atsisakyti dalies parduotuvių, kaip, beje, nutiko su jungtuves paskelbusiomis „Iki“ ir „Rimi“. Šios turi perleisti 17 parduotuvių kitiems rinkos žaidėjams, tačiau kol kas to dar neįvyko.

„Jei įsigaliotų tokia įstatymo pataisa, mes turėtume atsisakyti maždaug 30 parduotuvių. Žinoma, blogiausiose vietose. „Maxima“ turėtų atsisakyti dar daugiau. Prie ko tai privestų? Prie nekilnojamojo turto rinkos krizės, kristų nuomos kaštai“, – sakė D.Dundulis.

Kitas variantas – prekybininkai imtų perleidinėti dalį verslo susijusioms bendrovėms ir taip bandytų apeiti įstatymą. „Galima įkurti antrines įmones ir joms perleisti dalį verslo, bet taip apgaudinėtume vieni kitus. Sunku vertinti tokį siūlymą“, – pripažino D.Dundulis.

Įstatymo pataisa paveiktų ir kai kuriuos vaistinių tinklus, kurie taip pat užima daugiau nei 10 proc. rinkos, tačiau juos vienijanti Asociacija kol kas nuo komentarų susilaiko, kol nėra įstatymo pataisos.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą