Jeigu mėgstate grikius, šis kvapas turėtų suvilioti užsukti ar bent stabtelėti. Užuodus galbūt ir paragauti atsiras noro, nors čia įsikūrusi bendrovė „Ekofrisa“ svečių savo gaminiais vietoje nevaišina – siūlo užsukti į el.parduotuvę arba ieškoti parduotuvių ekologiškos produkcijos lentynose.
Ekologiški ir lietuviški
Ekologiški gaminiai užima nemažą šios bendrovės gaminamos produkcijos dalį. Kaip sako įmonės eksporto vadovė Ieva Ragauskienė, perdirbami tik Lietuvoje užauginti grikiai, taip pat ir kitos kultūros: kviečiai, miežiai, žirniai. Ekologiškos produkcijos gamyba čia pradėta nuo 2008 metų, įmonė tuomet jau penkmetį gyvavo.
Šių metų derlius šiek tiek privertė nerimauti, esą nors buvo pasėta daugiau grikių, jų derlius gana skurdus. Tad teks išsiversti su tiek žaliavos, kiek pavyks supirkti iš Lietuvos augintojų.
„Žinoma, valgom grikius, o kaip kitaip, – juokiasi Ieva Ragauskienė, paklausta, ar pati mėgsta grikių košę. – Tačiau vienos košės nelabai valgau, visuomet stengiuosi ją pagerinti. Tarkim, saulėje džiovintais pomidorais, fetos sūriu, svogūnų pabarstyti galima, avokado sutrinti ir su saulėgrąžomis apibarstyti. Sumaišyti grikius su sorų kruopomis, nes panašus virimo laikas, o skonis išeina nuostabus.“
I.Ragauskienė pasakoja, kad įmonė perdirba išties didelius kiekius grikių: per metus – apie 10 tūkst. tonų, nors galėtų ir dar daugiau.
Vienos košės nelabai valgau, visuomet stengiuosi ją pagerinti. Tarkim, saulėje džiovintais pomidorais, fetos sūriu, svogūnų pabarstyti galima, avokado sutrinti ir su saulėgrąžomis apibarstyti.
„Be to, mums labai svarbu ne tik tai, ką mes gaminame, kiek pagaminame ir už kiek parduodame, mums labai svarbu, kaip mes visa tai darome. Turime saulės baterijas iš abiejų teritorijos pusių įsirengę, gaminamės savo elektros energiją. Mūsų požiūriu, ekologiškumas nėra vien supirkti ekologišką žaliavą iš ekologiškų laukų, mums svarbu tvarumas pačioje gamyboje. Tai įmonės savininkų, direktorės požiūris“, – teigė Ieva.
Gamybos metu likę grikių lukštai sudeginami – išlukštenus grikius lieka tokios šiukšlės, jos puikiai tinka gaminti gamybai reikalingą garą, taip pat žiemą jais šildomos patalpos. Šį rudenį žadamas ir naujas grikių perdirbimo cechas, jame ketinama visą įranga automatizuoti.
Giria mulčią
Kaip sako Ieva, grikių lukštai naudojami ir kitiems dalykams. Tarkim, mulčiuoti žemę.
„Gamybos procese natūraliai lieka lukštų, galima tai vadinti šiukšlėmis. Bet poreikis jiems yra. Mes didžiąją dalį išveždavome į kitas Europos arba Rytų Azijos šalis – pagalvių, čiužinių kimšimui. O dabar nusprendėme ir mulčią pardavinėti – supilstėme į maišus ir po truputėlį judiname prekybą, kalbėjome apie tai tiek socialinėje medijoje, tiek kitur.
Labai pasiteisino dalyvavimas parodoje „Ką pasėsi“ prieš metus. Dalyvavome ne turėdami tikslą parduoti, o surengėme edukaciją – edukavome vartotoją, stovėjome ir pasakojome. Lankstinukai, kalbėjimas, rodymas“, – apie naują produktą kalbėjo I.Ragauskienė.
Dar kitas šių metų atradimas – užpuolė invaziniai šliužai, tai turėjome įtarimų, kad jie nelabai mėgsta grikių lukštą.
Jos teigimu, maišai su mulčiumi pardavinėjami ir įmonės elektroninėje parduotuvėje, ir viename iš prekybos tinklų, produktas populiarėja. O šiemet išsiaiškinta, kad jis gali apsaugoti daržo ar sodo augalus nuo kenkėjų.
„Dar kitas šių metų atradimas – grikių mulčias apsaugo nuo šliužų. Kai užpuolė invaziniai šliužai, mums kilo įtarimų, kad jie nelabai mėgsta grikių lukštus. Bet ką mes čia kalbėsime, reikia įrodyti. Tai žingsnis po žingsnio, žodis po žodžio kalbėjome su vienais, su kitais. Sutarėme su Kauno kolegijos dėstytoju, jis atliko eksperimentą Kauno Botanikos sode, aprašė tai straipsnyje, dabar ruošia straipsnį tarptautinei auditorijai, kad grikių lukštų mulčias sudaro barjerą nuo šliužų.
Tiek žolę, tiek sodą ar daržą sumulčiavus grikių lukštais, šliužai nepuola. Šis mulčias tų šliužų nenaikinta, bet sustabdo jų ėjimą prie augalų. Mieste gyvendama turiu vieną lysvę, tai labai džiaugiuosi – tinginio daržui tai yra idealus dalykas: per langą matai juodą gražią žemę, žolės nepuola augti, nes vyrui kompleksas, kad kaimynai mato, jog piktžolės didesnės už pomidorus“, – šypsodamasi pasakojo Ieva, neslėpdama – apie mulčią ir jo privalumus galėtų kalbėti valandų valandas.
Jos teigimu, grikių lukštų mulčias nerūgština dirvos, apsaugo nuo drėgmės išgaravimo, bet jį klojant reikėtų įrengti užtvarus ir palieti, kad vėjas neišnešiotų.
Galvoja ir apie organines trąšas
Atrodytų, kam dar gali būti naudojami grikiai ar kruopų gamybos atliekos? Pasirodo, galimybių dar yra ir daugiau.
„Mums labai svarbi žiedinė ekonomika – tetrūksta vieno žingsnio. Todėl bendradarbiaujame su mokslininkais, kol kad nėra technologijos perdirbti pirmines atvežtų grūdų išvalas. Dabar jas atiduodame į ūkius, į laukus, nes pasaulyje nėra tokios technologijos, kad galėtume perdirbti.
Bendradarbiaujame su VDU mokslininkais, darome šiuo metu Botanikos sode eksperimentą, gal greitai nepavyks, gal reikės kelių tokių eksperimentų, bet tikimės per metus jau turėti technologijas, kurios leis pagaminti arba labai gerą kompostą, arba net puikią organinę trąšą, priklausomai nuo tų priedų, ką mokslininkai suderins, kas tiktų.
Tada užsidaro ratas: procesui reikalingas garas susidaro deginant grikių lukštus, elektros energiją apsirūpiname iš saulės, šiukšles išsivalome ir panaudosime biokompostavime“, – teigė I.Ragauskienė.
Mums labai svarbi žiedinė ekonomika – tetrūksta vieno žingsnio. Kol kad nėra technologijos perdirbti pirmines atvežtų grūdų išvalas.
Konkurencija grikių rinkoje didelė, tačiau daugiau nei 80 proc. savo produkcijos įmonė išveža į Vakarų Europą. Esą kaip tik dėl to šis prekės ženklas ilgokai nebuvo žinomas Lietuvoje, nes su juo produkcijos buvo mažoka, dažniau gamykloje perdirbtos grikių ir kitos kruopos prekystalius pasiekdavo su kitais pavadinimais.
Kas Lietuvoje valgo ekologiškus grikius?
Paklausta, kas yra ekologiškų grikių ir jų gaminių pirkėjai Lietuvoje, Ieva sako, kad tai vadinamieji Millenium ir Z kartos žmonės. „Jie išsilavinę, atidžiai tyrinėja maisto produktų etiketes ir puikiai išmano, kas jose parašyta. Jiems svarbiausia ne kaina, tad ekologiški produktai ir nekonkuruoja su pigiausiais produktais. Tačiau štai socialiniai tinklai įtaką daro, todėl juose stengiamasi aktyviai bendrauti“, – sako Ieva.
Jos teigimu, grikiai populiarūs ir tarp tų žmonių, kurie yra jautrūs glitimui, tad vengia kviečių. „Grikis yra net ne kruopa, jis pseudo kruopa, nes tai žolinis augalas, tad grikiai yra sėklos, prilygsta dabar itin madingai bolivinei balandai. Bet pastaroji atvežama iš Lotynų Amerikos, tad reikėtų pagalvoti ir apie CO2 emisiją, jeigu jau kalbame apie tvarų maistą. Grikis užauga čia, Lietuvoje. Žinoma, jo mineralinės medžiagos kitokios, tačiau jis savyje turi labai daug mums naudingų medžiagų“, – tikina I.Ragauskienė.
Rinkoje galima rasti dvejopas grikių kruopas – žalias, kurios dar mažiau įprastos, tai yra išlukštenti grikiai, bei rudas – mums įprastas, kurios termiškai apdorojamos su lukštais ir tada lukštenamos.
Grikis yra net ne kruopa, jis pseudo kruopa, nes tai žolinis augalas, tad grikiai yra sėklos, prilygsta dabar itin madingai bolivinei balandai.
Vaida Jančiauskienė, įmonės projektų vadovė, pabrėžia, kad grikiai paprastai auga nederlingose žemėse – Dzūkijoje, Švenčionių krašte. Superkama žaliava iš ekologiškų ūkių ekologiniams produktams ir iš paprastų – įprastiems.
Abi darbuotojos juokiasi, kad iš tos didelės meilės grikiams atsirado dar viena veikla:
„Atsidarėme naują cechą, atsivežėme specialią įrangą formuoti batonėlius ir tokius skanukus-kąsniukus. Tai ekologiški begliuteniai produktai, kurių pagrindą sudaro grikiai. Būna javainiai, tai čia tokie produktai iš grikių. Mums tai naujiena, naujas kūdikis, pavasarį pasileidome jį plačiau. Jau gavome apdovanojimų, nes labai įdomi receptūra, naudojame ne tik vaisius, uogas, bet ir daržoves tokiame įdomiame mišinyje su grikiais. Du gaminiai veganiški, vienas su medumi, tai tik vegetariškas.
Turime trapučius, kepame. Grikių trapučiai labai geras produktas, nes vienintelė sudedamoji dalis yra grikiai, nei druskos, nei nieko daugiau. Ties tuo nesustojame, šiuo metu ragaujame ir darysime naują produktą – tokį grikių maistą, kurį galima susimaišyti, susiplakti su pienu, vandeniu ar kažkuo panašiu ir suvartoti pietums. Žinoma, tai ne maisto pakaitalas, tačiau kartais skubant tikrai tiks.“
