Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Verslas siūlo nedrausti alkoholio reklamos

Valdas Sutkus (dešinėje ir Aurelijus Veryga
Lietuvos verslo konfederacijos nuotr. / Valdas Sutkus (dešinėje ir Aurelijus Veryga
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos alaus gamintojai norėtų, kad Vyriausybė apsvarstytų kitus galimus alkoholio reklamos transliavimo būdus ir visiškai nedraustų jos reklamos, tokia pozicija buvo išreikšta verslo atstovų susitikime su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.

„Viešojoje erdvėje reklamos draudimo klausimas dažnai pateikiamas, kaip galutinai priimtas ir dėl kurio diskusijų jau nebus. Visgi siūlytume tęsti diskusijas ir norėtume pasiūlyti alternatyvius variantus dėl alkoholio reklamos pateikimo. Kviestume Vyriausybę diskutuoti, o kas toje reklamoje yra blogai, gal galime keisti jos pateikimo formą, pavyzdžiui, kaip įtaigos darymo elementus iš reklamos pašalinti žmones, gal tai galėtų išspręsti ginčytinus klausimus“, – dėstė argumentus Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.

Diskusijos nėra baigtos ir Vyriausybė yra atvira visiems pasiūlymas, teigė sveikatos apsaugos ministras, tačiau abejojo, kad reklamos turinio pakeitimas turės reikšmingos įtakos alkoholio vartojimo mažėjimui.

„Mūsų tikslas – ženkliai sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Alkoholio suvartojimas vienam gyventojui per metus turi siekti ne daugiau kaip 7 litrus absoliutaus alkoholio. Lietuvoje šis rodiklis siekia 14 litrų, taigi, norime jį sumažinti per pusę. Tai ambicingas tikslas, bet per tam tikrą laiką jį pasieksime“, – sakė A.Veryga.

Verslas supranta atsakomybę, kad reikia mažinti alkoholio suvartojimą, tačiau mes pasisakome už tokias priemones, kurios nebūtų perteklinės.

Pasak ministro, gali būti atsisakyta siūlymo nustatyti 200 metrų ribą, draudžiančią prekiauti alkoholiu prie nepilnamečių ugdymo įstaigų, jei bus pasiektas susitarimas dėl specializuotų parduotuvių steigimo. Tačiau taip pat suprantama, kad tokių parduotuvių steigimas gali pareikalauti papildomų investicijų iš verslo, todėl bus duodama laiko pasiruošti.

„Verslas supranta atsakomybę, kad reikia mažinti alkoholio suvartojimą, tačiau mes pasisakome už tokias priemones, kurios nebūtų perteklinės ir kurios suteiktų pakankamai laiko tinkamai pasiruošti visiems galimiems pokyčiams“, – argumentavo Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas. Pasak jo, įvedant apribojimus, reikėtų atlikti kaštų ir naudos analizę, tai ir siūloma padaryti šalies vyriausybei.

Vaistininkai irgi turi priekaištų

Lietuvos vaistinių asociacijos atstovė Kristina Nemaniūtė-Gagė atkreipė ministro dėmesį į tai, kad dėl neatsakingų sprendimų, kurie vėliau būna atšaukiami, verslas patiria nuostolių, kurių niekas nekompensuoja.

„Vaistinių ploto ribojimo reguliavimas galiojo metus laiko. Per tą laiką 28 mūsų asociacijos narių vaistinės turėjo būti rekonstruotos, 7 perkeltos į naujas patalpas. Vienas mūsų narys vien rekonstrukcijoms, darbuotojų perkėlimui išleido 240 tūkst. eurų ir per metus apie 1 mln. eurų buvo išleisti vien prisitaikymui prie naujo reguliavimo, kuris dabar yra atšauktas. Prašytume ministerijos atsakingiau įvertinti visus naujus reguliavimo pasikeitimus“, – teigė K.Nemaniūtė-Gagė.

„Vaistinių ploto reguliavimas buvo atšauktas, nes, pradėjus dirbti ministru niekas ministerijoje man taip ir nesugebėjo paaiškinti, kokiu tikslu jis buvo įvestas. Taip pat įvertinome ir Konkurencijos tarybos rekomendacijas, kurios nuomone, iki šiol galioję reikalavimai sudarė ne vienodas sąlygas mieste ir kaime įsteigtų vaistinių veiklai, o skirtingi reikalavimai dėl ploto ribojo jų konkurenciją“, – tvirtino ministras A.Veryga.

K.Nemaniūtė-Gagė suabejojo ir dėl „slaptųjų pirkėjų“ taikymo vaistinėse naudingumo, kai į vaistines siunčiami ligoniais apsimetę Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ar kitų vaistines kontroliuojančių institucijų darbuotojai, kurie tikrina ar vaistininkai siūlo pigiausius rekomenduojamus vaistus.

„Tyrimai rodo, kad 90 proc. pirkėjų renkasi tuos vaistus, kuriuos jiems rekomenduoja gydytojai. Abejotina, kad vaistininkai gali daryti įtaką pirkėjų pasirinkimui renkantis vaistus. Stebina ir tai, kad kontroliuojami yra tik vaistininkai. Taigi norėtume išvengti galimo piktnaudžiavimo šiuo metodu, kuris labiau panašus į represinį“, – teigė K.Nemaniūtė-Gagė.

Pasak ministro, „slaptieji pirkėjai“ turi užtikrinti, kad vaistinėse būtų laikomasi tvarkos, tačiau dėl taikomų metodikų galima diskutuoti ir tartis.

Neišnaudojamas privačių gydymo įstaigų potencialas

Laimutis Paškevičius, LVK Sveikatos reikalų komisijos pirmininkas, pastebėjo, kad Lietuvoje 90 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų yra skiriama valstybinėms gydymo įstaigoms ir tik 10 proc. privačioms, nors pastarosios turi visą reikiamą įrangą ir darbuotojus teikti kvalifikuotas gydymo paslaugas.

„Europos Sąjungos (ES) šalyse yra išlaikomas balansas tarp valstybinių ir privačių gydymo įstaigų. Lietuvoje privačioms įstaigoms yra sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos, nors Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad visiems sveikatos rinkos dalyviams garantuotos vienodos konkuravimo sąlygos. Privačiose gydymo įstaigose dirba tie patys specialistai, kurie dirbo valstybinėse, tai nuo to jų kompetencijos nesumažėjo. Kyla klausimas, kodėl tada neskyrus PSDF lėšų padengti gyventojų gydymo išlaidas privačiose gydymo įstaigose?“, – retoriškai klausė L.Paškevičius.

Pasak L.Paškevičiaus, ES šalyse 90 proc. privačių įstaigų teikia pirminį gydymą, o Lietuvoje tik 20 procentų. Privačių ambulatorinių specializuotų konsultavimo gydymo įstaigų ES yra apie 50 proc., Lietuvoje tik 8 proc.; privačių stacionarių gydymo įstaigų ES yra 30 proc., Lietuvoje nesiekia ir 3 procentų.

„Greitu laiku bus planuojama keisti PSFD tarybos formavimo sudėtį ir ją sudaryti Trišalės tarybos principu. Bus užtikrintas didesnis skaidrumas, numatytos kadencijos, kad žmonės ten nesėdėtų po 10 metų ir daugiau. Taigi kviestume aktyviai dalyvauti jos formavime“, – sakė ministras A.Veryga.

Sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad bus siekiama keisti pačios ministerijos veiklos kryptis, labiau orientuojantis į projektinį valdymą. Pagrindinėmis prioritetinėmis kryptimis išliks sveikatos išsaugojimas, kas leistų sumažinti išlaidas, kurios skiriamos sveikatos priežiūrai. Daug dėmesio bus skiriama psichologinei pagalbai, nes dabartinė situacija yra netenkinanti. Bus sprendžiamas klausimas ir kaip padidinti medikų skaičių regionuose.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką