Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Verslininkė nusivylė „nesvietiškai“: pasiūliau žmogui oficialią sutartį, o jis tik pasišaipė

„Misionierių sodų“ projekto statybos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Statybos
Šaltinis: 15min
15
A A

Statybų verslą jau 20 metų plėtojanti moteris sako esanti nusivylusi, mat įdarbinti žmogų terminuotam darbui yra itin sunki užduotis – žmonės esą nori dirbti nelegaliai, kad neprarastų pašalpos. Tuo metu valdžia situacijos nedramatizuoja – laikai, kai į Darbo biržą bedarbiai atvažiuodavo su prabangiais automobiliais, jau tik praeitis.

Verslininkė iš Kauno rajono, kuri panoro likti anonime, 15min pasakojo apie sunkumus, ieškant žmogaus laikinam darbui.

„Mums būtinai reikėjo pasamdyti žmogų terminuotam laikotarpiui. Radau žmogų, susitarėm, atėjo jis pas mane prieš kelias dienas. Vyras išpūtė akis: ką, jūs man sutartį sudarinėsit? Aš pašalpos negausiu. Pašalpą moka, o tie žmonės juodai dirba. Kodėl jūs, aš turim savo asmeninius pinigus tokiems žmonėms dalinti“, – piktinosi verslininkė.

Ji mano, kad nuo liepos padidėjusios nedarbo išmokos, apie kurias 15min jau rašė, tik dar labiau paskatins žmones vengti darbo.

Pasak moters, tai tikrai nėra vienkartinis atvejis – per du jos vadovavimo dešimtmečius verslininkė daug sykių susidūrė su pašalpas prarasti bijančiais asmenimis.

„Prieš dešimt metų, kai reikėdavo žmogaus, duodavo žmogų Darbo birža, pavyzdžiui, birželio mėnesį. Jis ateidavo ir aiškindavo, kad gali dirbti tik nuo rugsėjo, prašydavo biržai pasakyti, kad netinka, nes jis mat turi vilą Palangoj ir negali vasarą dirbti. Dabar tas pats yra“, – nusivylusi kalbėjo verslininkė.

Pasižiūrėkite, kas rajonuose statybose dirba. Ten visi be darbo sutarčių dirba. Kodėl taip yra? Dar mes kalbame, kad reikia mokėti pašalpas, – kalbėjo verslininkė.

Ji pasakojo, kad su panašia situacija susiduria ir jos draugai, turintys verslą: „Mes kalbame ir su draugais, ir mums atrodo, kad verslo Lietuvoje nebereikia. (…) Aš esu nusivylusi nesvietiškai. Ypač mane pritrenkė, kad žmogaus neįmanoma susirasti, kai neilgam reikia žmogaus. O juk mes matome, kad aplink yra žmonių, kurie nedirba, arba eina į statybas.“

Moteris piktinosi, kad pašalpos yra mokamos visiems, neva netikrinant, ar nėra pažeidimų.

„Pasižiūrėkite, kas rajonuose statybose dirba. Ten visi be darbo sutarčių dirba. Kodėl taip yra? Dar mes kalbame, kad reikia mokėti pašalpas. Patikrinkime gal kažkaip. Kodėl mūsų pinigus eikvoja, gal už tuos pinigus geriau galime kažką duoti neįgaliesiems, kuriems reikalingi vaistai? O ne šelpti tuos žmones, kurie iš mūsų šaiposi. Jis išėjo iš mūsų šaipydamasis. Sakė „atsirado, matai, ponia, jai sutarties reikia“, – apmaudą liejo verslininkė.

„Reikia žiūrėti, kam tos pašalpos mokamos. Jeigu jis slepia BMW automobilį, tai nelabai norisi ką ir daryt“, – aiškino verslininkė.

123RF.com nuotr./Šešėlinė ekonomika
123RF.com nuotr./Šešėlinė ekonomika

Prie Darbo biržos prabangių automobilių neliko

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė aiškina, kad nedarbo išmokos veikiausiai čia niekuo dėtos.

E.Radišauskienė nemano, kad atvejis, kurį apibūdino Kauno rajono verslininkė, gali būti susijęs su padidėjusiomis išmokomis nuo liepos pirmosios.

„Nauja tvarka įsigaliojo nuo liepos pirmosios, ir tik tiems, kurie kreipėsi po liepos pirmosios, yra skaičiuojama viskas iš naujo. Tai mes reikšmingesnio padidėjimo nei Darbo biržoje, nei „Sodroje“ tikrai nejaučiame, neregistruojame. Reikia turėti mintyje, kad žmonės turi turėti ir stažą, ir atitikti tam tikrus reikalavimus, tai dėl šito fakto tikrai abejoju. Nėra dar poveikio jokio“, – 15min sakė viceministrė.

„Aš manau, kad problema tikriausiai yra sezoniniai darbai, ir veikiausiai problema yra mūsų šešėlis. Reikėtų aiškintis konkretų atvejį, kas konkrečiai atsisakė. Jeigu yra konkretus atvejis, tai prašytume pranešti. Mano galva, kažkur yra paslėptas nelegalus darbas“, – pridūrė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eglė Radišauskienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eglė Radišauskienė

Tiesa, E.Radišauskienė pasakojo girdėjusi ir atvejų, kai ne įmonė nori mokėti atlyginimą vokelyje, bet pats darbuotojas bijo prarasti pašalpą.

„Esame turėję situaciją, kai socialinę pašalpą gaunantis žmogus pats prašė nemokėti didesnio darbo užmokesčio, nes tokiu atveju prarastų pašalpą. Yra tokių atvejų, bet jie nėra dažni, jie regionuose pasitaiko“, – aiškino E.Radišauskienė.

Pasak jos, šešėlio Lietuvoje tikrai esama, ir dėl jo kalti ne tik verslininkai: „Ir tai nėra tik viena pusė. Dažniausiai yra abiejų pusių susitarimas. Tai tikrai bandysime ieškoti visų priemonių, kad taip nebūtų. Bet suprantame patys, kad šešėlio, deja, yra.“

Tačiau viceministrė tikina, kad dabar tikrai nebe tie laikai, kai žmonės, neva neturintys darbo, atvažiuoja į Darbo biržą su prabangiais automobiliais, ir toliau gauna pašalpas.

„Esame turėję situaciją, kai socialinę pašalpą gaunantis žmogus pats prašė nemokėti didesnio darbo užmokesčio, nes tokiu atveju prarastų pašalpą. Yra tokių atvejų, bet jie nėra dažni, jie regionuose pasitaiko“, – aiškino E.Radišauskienė.

„Dabar tikrai taip nėra. Dėl socialinės paramos yra atliekamas ir turto vertinimas. Tokios tendencijos, kad žmonės į darbo rinką atvažiuoja su prabangiomis mašinomis, jau nebepastebime. Ir pats nedarbas yra žymiai sumažėjęs“, – sakė ji.

„Sodra“ dirba anketomis

„Sodros“ Komunikacijos skyrius aiškino, kad nuo 2015 metų vykdo rizikingų įmonių stebėjimą.

„Siekdami mažinti mažesnes nei MMA algas gaunančių dirbančiųjų skaičių, pernai „Sodros“ įmokų specialistai atrinko apie 42 tūkst. įmonių ir aiškinosi, dėl kokių priežasčių jos savo darbuotojams moka tiek mažai. Į sąrašą pakliuvo įmonės, kuriose mažiau nei MMA gauna daugiau nei 10 proc. darbuotojų“, – rašoma laiške 15min.

Daugumai buvo išsiųstos formalios anketos, o su 6 tūkst. įmonių atstovais buvo susitikta asmeniškai: „Tokie klausimynai – tik viena iš priemonių, kurios taikomos įmonėms siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką. „Sodros“ specialistai, siekdami išsiaiškinti, ar pagrįstai mokamas toks darbo užmokestis, nuolat rengia susitikimus su įmonių vadovais, dalyvauja bendruose priežiūros veiksmuose su kitomis verslo priežiūros institucijomis.“

Tiesa, pačios schemos, kai darbuotojai vengia legalaus darbo, nes dar gauna nedarbo išmokas, „Sodra“ arba nepastebi, arba tiesiog nesileidžia į kalbas apie tai. Todėl oficialiame laiške portalui aiškinama, kad mokesčių nemokantys asmenys galiausiai netenka valstybės paramos.

Bedarbystė
Bedarbystė

„Jokių socialinio draudimo išmokų nelegaliai ar neoficialiai dirbantieji negali netekti, mat būtent oficialus darbas ir socialinio draudimo įmokų mokėjimas jiems užtikrina socialines garantijas. Apgailestaujame matydami, kaip kartais darbuotojai yra įkalbami ar patys pasirenka trumpalaikę naudą – gauti neva didesnį užmokestį, jo dalį „sutaupant“ nemokant mokesčių ir įmokų. Rinkdamiesi šį kelią žmonės atsisako socialinių garantijų ir, susidūrę, pavyzdžiui, su liga, artimojo slauga, netekę darbo, susilaukę vaikų ir pan. lieka be paramos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, kuri jiems priklausytų dirbant oficialiai“, – rašoma „Sodros“ atsakyme.

Darbo birža žino apie dirbančius „bedarbius“

„VMI yra sukūrusi programinę priemonę, kuri yra skirta kaupti ir perduoti Lietuvos darbo biržai duomenis apie asmenis, dirbančius nelegaliai. Lietuvos darbo birža, disponuodama šiais duomenimis, gali nustatyti, ar nelegaliai dirbę asmenys nėra oficialiai registruoti bedarbiai, gaunantys pašalpas, ir atitinkamai priimti tolesnius sprendimus dėl pašalpų skyrimo ir pan.“, – 15min atsiųstame laiške cituojamas VMI Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis.

Jis tikino, kad VMI pirmiausia dėmesį kreipia į tas įmones, kurių darbuotojams mokamas darbo užmokestis yra mažesnis už atitinkamos ekonominės veiklos ir savivaldybės vidurkius.

Lietuvos darbo birža gali nustatyti, ar nelegaliai dirbę asmenys nėra oficialiai registruoti bedarbiai, gaunantys pašalpas, ir atitinkamai priimti tolesnius sprendimus dėl pašalpų skyrimo ir pan., – sakė Marius Žemgulis.

Antrąjį šių metų pusmetį VMI nustatė 2,6 tūkst. įmonių visoje šalyje, kurių deklaruoto darbo užmokesčio vidurkis kelia įtarimų. Jų atžvilgiu VMI taiko „Įspėjau – pasirink“ veiklos modelį, įmonių vadovams siunčiami įspėjamieji laiškai arba jie kviečiami į VMI pasiaiškinti. Tokiu būdu mokesčių administratorius siekia sudaryti sąlygas mokesčių mokėtojams patiems įvertinti savo veiklos rodiklius ir ištaisyti nustatytus trūkumus.

2016 m. minėtos prevencijos priemonės taikytos daugiau kaip 6 tūkst. įmonių. Lyginant jų rezultatus su 2015 m., praėjusiais metais šie mokesčių mokėtojai deklaravo 13, 23 proc. arba 7,52 mln. eurų daugiau Gyventojų pajamų mokesčio. Tuo tarpu bendroje šalies verslo įmonių aibėje palyginus 2016 m. su 2015 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaruota 5,91 proc. daugiau.

Kalbant apie kontrolės veiksmų rezultatus, per pirmąjį šių metų pusmetį VMI išaiškino apie 70 nelegaliai dirbusių darbuotojų ir 10 atlyginimo „vokeliuose“ atvejų, 2016 m. – beveik 160 nelegalių darbuotojų ir 45 darbo užmokesčio „vokeliuose“ atvejų.

Dirbti už mažai neapsimoka?

Jeigu liepą darbdavys atleis už minimalią algą įmonėje daugiau nei penkerius metus dirbantį Antaną, šis galbūt labai ir neliūdės. Mat į rankas gaus beveik tūkstančio eurų išeitinę kompensaciją, o bedarbio pašalpa, kurią galės gauti net 9 mėnesius, nuo jo uždarbio skirsis tik keliais eurais.

Maksimali nedarbo išmoka didėja dvigubai – dabar netekęs darbo gali gauti 333 eurus, o nuo liepos ši suma išaugs iki 610 eurų. Be to, ji mokama bus ilgiau – nebe 6, o 9 mėnesius. Socialines garantijas bedarbiams nuspręsta pagerinti dėl naujo Darbo kodekso, kuris sutrumpins įspėjimo apie atleidimą terminus ir sumažins išeitines išmokas.

Tačiau yra ir kita medalio pusė – mažiausiai uždirbantiems dirbti beveik neapsimokės, nes bedarbio pašalpa bus vos mažesnė už minimalų atlyginimą, o sviestui ant duonos bus galima užsidirbti ir šešėlyje.

DAUGIAU SKAITYKITE ČIA: Skalsi bedarbio duona: pašalpa gerokai viršys minimalią algą

Komentarai: 15
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką