Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 29, 14:53 Atnaujinta 2022 09 29, 15:28

Verslininkų skundai Seime: esame ant žlugimo slenksčio, nuo spalio suplanuoti pirmieji atleidimai

Seimo opozicija ketvirtadienį sukvietė skirtingų sektorių atstovus pristatyti situaciją, kurioje jie atsidūrė dėl energetinių išteklių kainų krizės bei kitų problemų. Posėdyje pasisakę maitinimo sektoriaus atstovai sakė, kad yra ant žlugimo slenksčio, o Vyriausybės siūlymas atidėti mokesčius, jų teigimu, nepadėtų. O Šiltnamių asociacijos vadovas atstovas sakė, kad nuo spalio suplanuoti pirmieji darbuotojų atleidimai.
Padavėja
Padavėja / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Seimo posėdyje kalbėjęs Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas, restorano „Gastronomika“ savininkas Liutauras Čeprackas sakė, kad restoranai yra ant žlugimo ribos. Jis pateikė pavyzdį, kad jei anksčiau sąskaita už elektrą siekė tūkstantį eurų, dabar yra 9 tūkst. eurų.

„Tai 15 proc. nuo mūsų mėnesio pajamų. Ar mes galėjome nusimatyti tokią riziką? Visų restoranų, kur yra 20-30 sėdimų vietų, gaunami pelnai yra miniatiūriniai. Restorane egzistuoja masto ekonomija – kuo daugiau sėdimų vietų, tuo daugiau galima uždirbti. Jei matote 20-30 vietų, savininkas galėjo uždirbti 2-3 tūkst. eurų. Šiandien jis jų neuždirba, jis turi galvoti, iš kur papildomai gauti 2-3 tūkst. eurų, kad susimokėtų už elektrą“, – kalbėjo L.Čeprackas.

Pasak jo, metus galiojusi 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata restoranams veikė kaip paramos mechanizmas.

Liutauras Čeprackas
Liutauras Čeprackas

„Pavyzdys: išsikepdami 10 pyragėlių atiduodame vieną pyragėlį, o ne du, bet mes turime juos išsikepti, o ne prašome, kad mums duotų duonos kriaukšlę“, – vaizdingai kalbėjo maitinimo sektoriaus atstovas.

Kalbėdamas apie naujai svarstomas pagalbos priemones – mokesčių atidėjimą ar lengvatines paskolas – jis tikino, kad per pandemiją verslai atidėjo tiek mokesčių, kad šiandien užsikrauti papildomų atidėjimų „būtų kvaila.“

„Dirbsime artėjančius 5 metus ne tam, kad kažką užsidirbtume, o tam, kad susimokėtume mokesčius“, – skundėsi L.Čeprackas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Kavinė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Kavinė

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė antrino, kad PVM lengvata leido išgelbėti 80 proc. maitinimo sektoriaus.

„Tai yra vienintelis būdas mažinti šešėlį, Europos Sąjungos šalys tai supranta ir taiko lengvatą. Matėme, kad kai jis buvo taikomas, ženkliai išaugo apyvartos, neliko grynųjų pinigų cirkuliavimo, atlyginimų vokeliuose, pakilo darbo užmokestis. Bet dabar situacija yra įtempta“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.

Ji pridūrė, kad verslas jaučiasi taip lyg pandemija toliau tęstųsi.

„Dabar energijos kaštai mus pribaigė. Pandemija mums tebesitęsia. Buvo nuimti covido ribojimai, vasario 24 dieną prasidėjo karas. 50 proc. turistų nesugrįžo, nes visi įsivaizduoja, kad čia vyksta karas. Dabar karas žmonių galvose aprimo, prasidėjo energetinė krizė“, – apmaudo neslėpė E.Šiškauskienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Evalda Šiškauskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Evalda Šiškauskienė

Kreipdamasi į Seimo narius ji prašė pratęsti PVM lengvatos galiojimą, tačiau teigė negalinti pažadėti, kad jos būtų prašoma tik metams, nes situacija yra neapibrėžta.

Šiltnamių asociacijos pirmininkas Evaldas Masevičius savo ruožtu neslėpė, kad nuo spalio 1 dienos daržovių augintojai yra suplanavę atleidimus.

„Šiltnamių sektoriuje dirba daugiau kaip 600 tiesioginių darbuotojų, dar tiek pat ir daugiau netiesioginių, iš kurių 80 proc. priklauso nuo mūsų veiklos. Tai nėra mažai. Deja, bet pirmieji atleidimai jau planuojami nuo spalio 1 dienos. Ir tai tikrai ne 10 ir ne 20 žmonių“, – sakė E.Masevičius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Evaldas Masevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Evaldas Masevičius

Jis pridūrė, kad taip vyksta ne dėl to, jog „nemokama dirbti“, o dėl to, kad energetiniai kaštai tapo nepakeliami.

„Energetinės sąnaudos sudaro 50 proc., pelno marža siekia nuo 3 iki 10 proc. Energetinių išteklių kainoms pakilus 200 proc., nėra kalbos ne tik apie rentabilumą, bet ir apie paprastos paskolos grąžinimą ar investicijų atsipirkimą”, – tvirtino Šiltnamių asociacijos vadovas.

Turizmo atstovas: pandemija ir karas stipriai smogė

Iššūkius vardijo ir Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis. Jis teigė, kad pandemija ir karas smarkiai smogė turizmo sektoriui.

„2020 metais atvykstamojo turizmo organizatoriai gavo 92 proc. mažiau pajamų nei 2019 metais, 2021 metais – 90 proc. mažiau, o 2022 m. pirmą pusmetį – 68 proc. mažiau nei per atitinkamą 2019 metų periodą“, – sakė U.Armalis.

Šiais metais, anot jo, dėl karo baimės sulaukta 50 proc. mažiau užsienio turistų nei 2019 metais.

Udrius Armalis
Udrius Armalis

„Lietuva turėtų būti suinteresuota, kad turizmo srautai didėtų. Jie padidėtų išsilaikyti ne tik turizmo sektoriui, bet ir žemės ūkiui, kultūros įstaigoms, muziejams, net ir prekybai. Tam reikalinga efektyvi parama. Vyriausybė teigė, kad per pandemiją parama skiriama, bet kas galėtų išgyventi iš 250 eurų? Tokią paramą gavo darbuotojai, mokantys užsienio kalbų, žinantys Lietuvos istoriją“, – vardijo U.Armalis.

Jis taip pat įvardijo, kad turizmo sektoriui niekada nebuvo taikoma PVM lengvata, o daugiausia paramos čia skiriama stambiajam verslui.

„Smulkieji sumokėjo 95 proc. mokesčių 2019 metais, tačiau apie 63 proc. paramos gavo viena įmonė, kuri sumokėjo tais metais 5 proc. mokesčių“, – neatitikimus vardijo U.Armalis.

Sanatorijų verslo atstovas: elektros sąnaudos siekia 13 proc.

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos, vienijančios 15 privačių ir viešojo sektoriaus įstaigų, valdybos narys Rimantas Černiauskas sakė, kad kai kurios įstaigos jau dirba nuostolingai, nes elektros kaina pastaraisiais metais išaugo 5,5 karto.

„Mažai kas galėjo fiksuoti elektros kainas, o dabar apie tai net nėra kalbos. Tai reiškia, kad jei anksčiau mūsų sąnaudose elektra sudarydavo 2-3 proc., kai kuriose įstaigose dabar siekia 13 proc.. Išlaidos šildymui buvo apie 3 proc., dabar prognozuojama, kad sieks 7-8 proc.”, – sakė R.Černiauskas.

Ženkliai, pasak jo, brangsta ir maisto produktai.

„Kainos pakilo vidutiniškai apie 20 proc., gauname pranešimų, kad jos kils ir kitais metais. Padidėjo minimalus mėnesio atlyginimas, tai reiškia, kad padidėjo kainos, susijusios su darbo užmokesčiu“, – nurodė sanatorijų ir reabilitacijų verslo atstovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką