Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 20d. 16:43 , Atnaujinta: 2021 liepos 20d. 17:01

Verslo siūlymas, kaip skatinti vakcinaciją: pasiskiepijusiems – du laisvadieniai

Darbas biure
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Darbas biure
Didėjant susirūpinimui dėl mažėjančių vakcinavimo tempų, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) siūlo darbuotojus vilioti laisvadieniais – po skiepo skirti vieną laisvadienį darbdavio sąskaita, kitą – „Sodros“. Toks pasiūlymas antradienį buvo išsakytas verslo asociacijų susitikimo su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte metu. Verslo atstovai su premjere taip pat aptarė poreikį palengvinti trečiųjų šalių darbuotojų įsivežimą.

„Mūsų siūlymas – duoti vieną laisvą dieną darbdavių sąskaita ir vieną laisvą dieną „Sodros“ sąskaita po kiekvieno skiepo. Tokiu atveju galėtume paskatinti gražiuoju, o paskui gal imtis ir kietesnių priemonių, kurios paskatintų darbuotojus vakcinuotis, nesukeliant rizikos nei tų pačių įmonių klientams, su kuriais yra bendraujama, nei aplinkiniams darbuotojams“, – 15min sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius

Jo teigimu, LPK atstovaujamose įmonėse paskiepyta 80 proc. darbuotojų, šiuo aspektu pirmauja Kauno regionas.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas taip pat užsiminė, kad darbdaviai galvos, kokios motyvavimo priemonės galėtų paskatinti darbuotojus skiepytis. Tiesa, jis akcentavo, kad žmonių nusiteikimas skiepų atžvilgiu atsiranda ne dėl to, kad kas nors blogai dirba.

„Jeigu pažiūrėsime į laikotarpį per šimtą metų, žmonių nusiteikimas prieš vakcinas buvo visada. Dabar labai greitai pakeisti žmonių supratimą yra sudėtinga”, – 15min sakė D.Arlauskas.

Nori lengvesnio trečiųjų šalių darbuotojų įsivežimo

Verslo atstovai su premjere taip pat aptarė poreikį palengvinti trečiųjų šalių darbuotojų įsivežimą.

„Jeigu žmogus, kuris yra iš trečiosios šalies, čia gali sukurti didesnę vertę, vadinasi, negali būti biurokratinių trikdžių tą žmogų su šeima įsivežti į Lietuvą. Tai vienas svarbesnių klausimų”, – patikino D.Arlauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Danas Arlauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Danas Arlauskas

V.Janulevičius taip pat akcentavo, kad susiklosčiusi situacija darbo rinkoje yra paradoksali.

„Turime struktūrinį nedarbą – apie 60 tūkst. darbuotojų, kurie pastaruosius trejus metus niekur nedirbo, tuo pat metu turime 54 tūkst. laisvų darbo vietų visame Lietuvos verslo sektoriuje. Ir turime 112 tūkst. žmonių, iš viso esančių be darbo. Šitie skaičiai niekaip nekoreliuoja vienas su kitu“, – aiškino V.Janulevičius.

Pasak LPK prezidento, viena vertus, dalis žmonių gali dirbti šešėlyje. Tam neigiamą įtaką padarė ir pandemija.

Susitikimo metu aptarta ir tai, kad reikėtų gerinti mokestinę aplinką investuotojams, kuriantiems gerai apmokamas darbo vietas.

„Kalbame apie gyventojų pajamų mokestį arba progresinį mokestį, dėl kurio dalis aukštai apmokamų darbuotojų renkasi kitas šalis“, – nurodė V.Janulevičius.

Anot jo, taip pat norima kelti produktyvumą. O tam reikalingos paskatos, kad įmonės galėtų investuoti į naujausias technologijas, nes Lietuvoje per pastaruosius 10 metų, anot jo, 106 proc. augo atlyginimai, bet našumas pakilo tik 30 proc.

123RF.com nuotr./Pinigai
123RF.com nuotr./Pinigai

„Negalime sakyti, kad tai darbuotojų problema, kad jie nenašiai dirba. Dažnai matome, kad Jungtinėje Karalystėje lietuviai yra vieni iš našiausių darbuotojų pagal statistiką. Vadinasi, čia darbdavių problema. Reikia investuoti į naują techniką, automatizaciją, kuri paspartintų našumą, bet tam irgi reikia paskatų“, – tikino LPK prezidentas.

„Kalbėjome, kad gretimos šalys (Latvija, Lenkija, Estija) jau seniausiai pasidarė paskatos sistemas dėl skirstomojo pelno, kai per tam tikrą laikotarpį investuojant į naujausias technologijas, yra atidedamas pelno mokėjimas ir tokiu būdu įmonė turi truputį daugiau laisvesnių pinigų“, – pridūrė pašnekovas.

Pramoninkai baiminasi apyvartinių lėšų trūkumo

V.Janulevičius sakė, kad antradienį susitikimo su premjere metu karantino klausimas nebuvo aptartas. Tačiau jis svarstė, kad jo poveikis būtų skausmingesnis viešbučių, restoranų sektoriams. Tuo metu pramoninkai labiau baiminasi apyvartinių lėšų trūkumo.

„Žaliavų brangimas yra labai neadekvatus. Dabar ne gamintojas renkasi klientą, o klientas renkasi gamintoją, nes eilė yra visur ir negalioja jokie atidėjimai, sutartys. Jeigu yra kiti žmonės arba kitos įmonės, kurios moka avansu už tam tikras žaliavas, tai kalbėti, kad veikia tam tikri instrumentai – garantijos ar atidėti mokėjimai – negalima. Tai reiškia didelį apyvartinio kapitalo poreikį, nes žaliavas reikia pirkti iš anksto ir planuojant į priekį. Kalbėjome, kad galbūt reikėtų turėti galimybę įmonėms pasiskolinti daugiau lėšų, nes bankai jau irgi neskolina, matydami rinkoje užkaitusią situaciją“, – nurodė V.Janulevičius.

/Pinigai/ Asociatyvi nuotr.
/Pinigai/ Asociatyvi nuotr.

Jis vylėsi, kad griežto karantino pavyks išvengti.

Pokalbio su premjere metu taip pat buvo sutarta, kad susitikimai su Lietuvos verslo taryba vyks reguliariai – mažiausiai kartą per ketvirtį.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 24

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką