Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 07 05, 13:55

„Vičiūnų“ verslui Kaliningrade – milijonai iš Rusijos biudžeto

Verslas Rusijoje, kuriam pirkėjų intensyviai ieško Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų grupė“, pernai gavo solidžią sumą iš Rusijos valstybės biudžeto. Kaip rodo „Sienos“ surinkti duomenys, V.Matijošaičio rusiškas verslas taip pat palaiko intensyvius santykius su mažiausiai trimis Rusijos bankais, įtrauktais į ES sankcijų sąrašą.
Dainius Matijošaitis ir Visvaldas Matijošaitis
Dainius Matijošaitis ir Visvaldas Matijošaitis / Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

„Vičiūnų grupė“ teigia, kad santykiai su šiais bankais – seniai nusistovėjusi verslo praktika, o paramos iš Rusijos biudžeto Kauno mero verslas atsisakyti neketina. Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, pajamų gavimas iš Rusijos biudžeto ar paskolos iš sankcijų sąraše esančių bankų per dukterines įmones Rusijoje nereiškia, kad tokius verslus valdančios Lietuvos įmonės gali būti traktuojamos kaip sankcijų pažeidėjos.

Oficialiuose dokumentuose V.Matijošaičio rusiškas verslas neslepia, kad dėl Rusijai pritaikytų sankcijų gali kilti sunkumų, bet vengia naudoti žodį „karas“. Vietoj jo naudojamas terminas „geopolitinis konfliktas“. „Vičiūnų grupė“ tvirtina, kad tokia komunikacija pasirinkta dėl Kaliningrado įmonės darbuotojų saugumo.

Milijardai rublių – iš Rusijos biudžeto ir juodojo sąrašo bankų

Garsiai linksniuojama V.Matijošaičio imperijos įmonė „Vičiūnai Rus“ jau keletą metų veikia Kaliningrado laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Šios zonos rezidentams suteikiamos solidžios mokestinės lengvatos. Tačiau tai ne vienintelė Rusijos valstybės pagalba „Vičiūnai Rus“. Pernai „Vičiūnų grupės“ įmonė gavo milijardinę paramą iš Rusijos biudžeto.

Finansiniuose dokumentuose nurodoma, kad pernai sausį su Rusijos ekonomikos ministerija sudaryta sutartis dėl subsidijų suteikimo. Pagal šią sutartį „Vičiūnai Rus“ gautų Rusijos biudžeto subsidijų suma – 1,25 mlrd. rublių (2021 m. sausio kursu – apie 13,77 mln. eurų). „Vičiūnų grupė“ nurodo, kad galimybė atsisakyti šios paramos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą svarstoma nebuvo.

„Kaliningrado LEZ įmonės vadovaujasi LEZ nuostatais, kurie reglamentuoja darbo vietų kūrimo ir verslo skatinimą subsidijų pagalba. „Vičiūnai Rus“, kaip ir kitos Kaliningrado LEZ veikiančios įmonės, naudojasi šiomis subsidijomis. Apie subsidijų atsisakymą ar grąžinimą nebuvo svarstoma“, – raštu pateiktame komentare teigia „Vičiūnų grupės“ valdybos narys, Kauno mero sūnus Dainius Matijošaitis.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Dainius Matijošaitis
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Dainius Matijošaitis

Milijardinės sumos Kaliningrado įmonę sieja ne tik su Rusijos biudžetu, bet ir su bankais, atsidūrusiais ES sankcijų sąraše.

Sankcijų sąraše esančiam bankui VTB Kauno mero įmonė skolinga 1,63 mlrd. rublių. Kuklesnę 800 mln. rublių sumą Kaliningrado įmonė skolinga bankui „Alfa Bank“, taip pat paveiktam ES sankcijų. Daugiau nei 2 mlrd. rublių įsiskolinimą, anot finansinių dokumentų, „Vičiūnai Rus“ turi bankui „Gazprombank“. Jis į sankcijų sąrašus neįtrauktas, bet priklauso dujų milžinei „Gazprom“.

D.Matijošaičio teigimu, darbas su šiais bankais buvo vystomas daugiau nei dešimtmetį, tačiau esą siekiama „kaip įmanoma greičiau“ šiuos santykius užbaigti.

„Rusijoje veikiančių įmonių bendradarbiavimas su šiais bankais prasidėjo prieš bemaž 15 metų įprastu, konkursiniu būdu, atsižvelgiant į verslo finansavimo komercines sąlygas. Pagal sudarytas įsipareigojimo sutartis su šiais bankais vykdomi atsiskaitymai, siekiant, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai būtų išpildyti kaip įmanoma greičiau. 2022 metais jokios naujos sutartys su šiais bankais nebuvo sudarytos“, – teigia „Vičiūnų grupės“ valdybos narys.

Žaliavą perka iš savęs

Skelbiant apie naujausius įvykius ieškant pirkėjų rusiškam „Vičiūnų grupės“ verslui, V.Matijošaičio verslas taip pat paaiškino, esą būtina tęsti žaliavos pirkimą Kaliningrado fabrikui.

„Visi pirkėjai pageidauja, kad gamykla būtų veikianti, todėl mes esame priversti jau dabar papildyti žaliavų atsargas ir užtikrinti, kad gamyba vyktų“, – prieš porą savaičių teigė D.Matijošaitis.

Pinigai už žaliavų pirkimą iš Kaliningrado keliauja į Estiją – į „Vičiūnų grupės“ įmonę „Vichiunai Nordic“. „Vičiūnai Rus“ nurodo vien pernai iš šios bendrovės nupirkusi žaliavų daugiau nei už 50 mln. dolerių. „Vičiūnų grupė“ neslepia, kad Estijos įmonė žaliavas teikia ir dabar.

„Taip, pagrindinis ir vienas didžiausių žaliavų tiekėjų yra „Vichiunai Nordic“. Kaip ir viešai komunikavome birželio 20 d., vykdant įsipareigojimus potencialiems verslo pirkėjams, tiekimas yra atnaujintas iki pardavimo sandorio sudarymo pabaigos“, – raštu pateiktame komentare teigia D.Matijošaitis.

Skausmingas pardavimas

Rusijoje „Vičiūnų grupė“ turi ne tik Kaliningrado fabriką. Tiek Kaliningrade, tiek kituose Rusijos regionuose išvystytas nemažas įmonių tinklas, kasmet generuojantis dideles pajamas visai „Vičiūnų grupei“. „Vičiūnai Rus“ savo motininei įmonei per praėjusius metus vien pagal licencines sutartis sumokėjo daugiau nei 4 mln. eurų, dar 4 mln. eurų išmokėta kaip dividendai iš Kaliningrade uždirbto pelno.

„Už 2021 metus, dėl karo Ukrainoje ir Rusijai taikomų ekonominių sankcijų dividendai nebuvo skiriami, kadangi jiems išmokėti nėra jokios galimybės“, – paaiškino D.Matijošaitis.

„Vičiūnų grupė“ iš „Vičiūnai Rus“ gauna solidžias pajamas už prekės ženklų naudojimą Rusijos rinkoje, tačiau patikino, kad po verslo Rusijoje pardavimo šie santykiai nutrūks viena ar kita forma.

Jis patvirtino, kad „Vičiūnų grupė“ iš „Vičiūnai Rus“ gauna solidžias pajamas už prekės ženklų naudojimą Rusijos rinkoje, tačiau patikino, kad po verslo Rusijoje pardavimo šie santykiai nutrūks viena ar kita forma.

„Parduodant visą verslo paketą rytų rinkose, tikėtina, kad į verslo pardavimo paketą gali įeiti ir VIČI prekinio ženklo pardavimas. Jeigu VIČI prekinis ženklas bus parduotas, už jį nebus gaunamos jokios tolimesnės pajamos. Taipogi, jei ženklas liks „Vičiūnai Group“ nuosavybe, po verslo pardavimo VIČI ženklo naudojimo galimybė Rusijoje ir Baltarusijoje teisiškai bus anuliuota. Abiem atvejais verslo pardavimas Rusijoje ir Baltarusijoje reiškia visišką ir negrįžtamą bet kokių verslo ir finansinių santykių nutraukimą su abejomis šalimis“, – teigė verslininkas.

Rusiškas verslas iš „europietiškų“ įmonių „Vičiūnų grupėje“ perka žaliavas, suteikia ir ima paskolas. D.Matijošaitis neslepia, kad verslas Rusijoje – reikšminga „Vičiūnų grupės“ dalis.

„Rytų bloko šalių pajamos sudaro šiek tiek virš 30% „Vičiūnų grupės“ pajamų“, – teigia jis.

Anot verslininko, numatoma parduoti visą verslą tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje. Iš viso – aštuonios įmonės, pradedant žuvies perdirbimo fabriku ir baigiant prekybos bei logistikos įmonėmis.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Protestas prieš Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio šeimos verslo interesus Rusijoje
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Protestas prieš Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio šeimos verslo interesus Rusijoje

Lietuviškam verslui – karas. Rusiškam – „konfliktas“

Lietuvoje veikianti „Vičiūnų grupė“ savo komunikacijoje nevengia žodžio „karas“, kai kalbama apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kitokį vaizdą galima rasti Rusijoje vystomo verslo dokumentuose.

„2022 m. vasarį, dėl geopolitinio konflikto, reikšmingai išaugo rizikos Rusijos ekonomikai, (...) būrys užsienio valstybių paskelbė ekonomines sankcijas. Sankcijų įvedimas bendrovės tiesiogiai neliečia“, – rašoma „Vičiūnai Rus“ finansinėje ataskaitoje.

„Vičiūnų grupė“, paprašyta pakomentuoti termino „geopolitinis konfliktas“ pasirinkimą, nurodė, esą toks sprendimas priimtas saugant Kaliningrade dirbančius žmones.

„Kaip ir ne kartą viešai komunikavome, mes nepalaikome Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje. Kaliningrado įmonė, atsižvelgdama į darbuotojų saugumą, buvo priversta pasirinkti atsargesnę komunikaciją“, – teigia „Vičiūnų grupė“.

Verslai Rusijoje sankcijų neįjungia

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atsakinga už ekonominių sankcijų įgyvendinimą, nurodo, kad sankcijos pirmiausiai taikomos Rusijos subjektų valdomiems verslams ir kitam jų turtui Lietuvoje.

„Lietuvoje, vykdant tarptautinius reglamentus dėl ribojamųjų priemonių (sankcijų), galimas turto įšaldymas, kai tas turtas priklauso į sankcijų sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams – įšaldomas visas ES esantis jų turtas ir ES piliečiai bei subjektai negali teikti jokių lėšų ar ekonominių išteklių įtrauktiesiems į sąrašą. Taip pat gali būti taikomos ekonominės sankcijos arba apribojimai konkrečiuose ekonominės veiklos sektoriuose (sektorinės sankcijos), įskaitant draudimą importuoti tam tikras prekes iš sankcionuotos valstybės arba eksportuoti iš jos ar naudojimui sankcionuotoje valstybėje, draudimą investuoti, teikti finansines ar kitas paslaugas ir kt.“, – teigiama FNTT raštu pateiktame komentare.

Anot tarnybos, dukterines įmones Rusijoje turintys lietuviški verslai nėra traktuojami kaip galimi sankcijų pažeidėjai, net jei jų įmonės Rusijoje gauna pajamas iš subjektų, kuriems taikomos ES sankcijos.

„Jei ES subjektas jokių lėšų ar prekių iš sankcionuotų asmenų negauna, jis jokio pažeidimo neatlieka“, – konstatuoja FNTT.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką