Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
02 12 /16:14

Vilniaus stadioną statyti turinti „Naresta“ apie A.Avulio atėjimą: jei mums bus priimtina, tikrai susitarsime

Vasario 28 d. dieną Vilniaus miesto taryba gali patvirtinti naują stadiono projekto „gelbėtoją“ – kaip skelbta, juo taptų Lietuvos statybų bendrovė „Hanner“, vadovaujama Arvydo Avulio. Visgi rugsėjį sutartį su „BaltCap“ sudariusi kita statybų bendrovė „Naresta“ jau yra pasirašiusi 79,2 mln. eurų vertės (be pridėtinės vertės mokesčio; PVM) sutartį ir yra pagaminusi nemažai statybai reikalingų gelžbetonio konstrukcijų. „Narestos“ vadovas 15min papasakojo, koks galėtų būti dviejų įmonių darbų ir atsakomybės pasidalijimas.
Įmonės „Naresta“ iškaba
Įmonės „Naresta“ iškaba / Lukas Balandis / BNS nuotr.

„Narestos“ generalinis direktorius Tadas Grincevičius 15min teigė, kad su „Hanner“ jau kalbėjosi dėl galimo bendradarbiavimo.

„Bendravome mes tokiais principais. Nėra ko slėpti – nieko tikslaus nesame susitarę. Tas akcijų perleidimo sandoris [tarp „BaltCap
ir „Hanner"] nėra sutartas, yra tam tikros sąlygos, kad jis įvyktų. Pirmiausia dėmesys yra į tą sandorį, o vėliau jau yra į susitarimą su mumis“, – nurodė vadovas.

Pagal su „BaltCap“ pasirašytą sutartį darbus atlikti turi būtent „Naresta“.

„Mes kalbėjome, kad jie norės, ir A.Avulis sakė, kad norės pasižiūrėti į tas sutartis ir jas pasikoreguoti. Mes nesipriešiname tam. Jeigu „Hanner“ matytų, kur galima ką nors koreguoti ir jei tai būtų mums priimtina, mes tikrai susitartume“, – nurodė „Narestos“ vadovas.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad sutartis galėtų būti peržiūrėta, „Narestai“ paliekant mažiau įsipareigojimų už mažesnę sumą, bendrovės vadovas teigė, kad gali būti „visaip“ – bendrovė taip pat neatmeta atvirkštinio varianto, prisiimant daugiau įsipareigojimų už didesnę sumą.

Rugsėjį „Naresta“ pasirašė sutartį su „BaltCap“ 79,2 mln. eurų, (neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio). Joje numatyta, kad darbai turės būti atlikti per dvejus metus ir 4 mėnesius – tai yra iki 2025-ųjų pabaigos. Tiesa, gruodį, prasidėjus nesklandumams dėl „BaltCap“ ir galimai beveik 30 mln. eurų pasisavinusio vieno iš fondų partnerio Šarūno Stepukonio, statybos buvo sustabdytos.

Oficialiai teigta, kad pagrindinė ir vienintelė problema buvo kainos indeksavimas, tačiau kiek vėliau pradėta ieškoti naujo finansuotojo, kadangi „BaltCap“ nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų.

Oficialus projekto koncesininkas yra UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, kurio 98 proc. akcijų valdo UAB „Venetus Capital“. Būtent šios įmonės akcininku yra „Baltcap“.

T.Grincevičius pabrėžė, kad UAB „Venetus Capital“ akcijas iš „BaltCap“ greičiausiai nupirksiantis „Hanner“ ateitų, pirmiausia, būtent kaip pagrindinis šio projekto užsakovas, vykdytojas – toks, kokiu turėjo būti statybos paslaugas iš „Narestos“ užsakęs „BaltCap“.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Arvydas Avulis ir Valdas Benkunskas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Arvydas Avulis ir Valdas Benkunskas

„BaltCap“, kurios pagrindinė sritis yra finansai ir investicijos, visus statybinius procesus paliko savo pasamdytam rangovui „Narestai“. Visgi A.Avulis praėjusią savaitę paskelbtame interviu BNS kalbėdamas apie „Narestos“ vaidmenį pabrėžė, kad „galima suvienyti jėgas ir kai ką padaryti ir racionaliau, ir efektyviau“.

„Supraskit tokį dalyką – „BaltCap“ buvo finansuojanti kompanija, mes ne tik finansuojanti. Mes žinom, kaip tai padaryti, ir jeigu kompanijoms pavyks sujungti tas jėgas, tai, manau, kad mes turėtumėm tą padaryti ir geriau nei, sakykim, „BaltCap“ ir „Naresta“, – nurodė A.Avulis.

T.Grincevičius pabrėžia, kad nors „Hanner“ ir „Naresta“ abi yra gerai žinomos statybinės įmonės, tačiau jų profilis kiek skiriasi.

„Hanner“ turi kompetenciją nekilnojamojo turto projektų vystyme ir statyboje. Bet jie neturi savo statybininkų. Mes juos turime. Mes esame įsigilinę į projektą, jau kuris laikas prie jo dirbame. Jų privalumas yra ilga patirtis statybos projektuose, jie galbūt matytų tam tikrų dalykų, kuriuos galima padaryti kitaip, efektyviau. Jie gal turi kokių partnerių, kurie geresnėmis kainomis gali atlikti vieną ar kitą darbą. Yra keturi objektai, o darbų – įvairiausių. Galbūt kažkokią dalį darbų galėtume mes padaryti, kažkokią – jie su savo inžineriniu personalu ir rangovais“, – paaiškino „Narestos“ vadovas

Jis patikslino, kad ši viešai deklaruota 94 mln. eurų (79 mln. + pridėtinės vertės mokestis) „BaltCap“ suma yra už pirmąjį etapą – patį stadioną, futbolo aikštynus ir lauko darbus – veja, medžiai, krūmai, trinkelės, asfaltai.

„Kiti etapai pas mus sutartyje yra, tik ne šitai sumai. Tuo metu, kai mes tuos darbus skaičiavome, projektai nebuvo baigti, nebuvo pakeitimų atlikta, kuriuos tarybai lyg teiks tvirtinti. 79 mln. eurų + PVM yra suma tik už pirmą etapą“, – nurodė T.Grincevičius.

Pagal naująsias Daugiafunkcio komplekso korekcijas, Nacionalinio stadiono vietų skaičius būtų išplėstas nuo 15 iki 18 tūkst. sėdimų vietų. Taip šis stadionas taptų didžiausiu Baltijos šalyse.

Tokiu atveju, projektą tektų šiek tiek koreguoti, teigia „Narestos“ vadovas.

„Projektą keisti reikėtų, bet tai nėra esminiai projekto pakeitimai, kurie sąlygotų naujo leidimo gavimą ar esminį konstrukcijų perdarymą. Tam tikri elementai turėtų būti perdaryti. Dalis tikrai turėtų būti perprojektuota. Tą galima atlikti santykinai nedideliais kaštais“, – nurodė jis.

Turi pagaminę nemažai gelžbetoninių konstrukcijų

T.Grincevičius 15min patvirtino penktadienį LRT radijo laidoje Lietuvos statybininkų asociacijos vadovo Daliaus Gedvilo teiginius, jog „Naresta“ yra nemažai pasistūmėjusi stadiono konstrukcijų gamyboje.

„Tai yra tiesa. Ar didelė, ar maža ta dalis – nežinau, kas tas atskaitos taškas, kad paskaičiuotume proporciją. Bet pats stadionas, jo laikančios konstrukcijos bus didžiąja dalimi gamykloje pagamintos ir objekte surinktos. Gelžbetoninių konstrukcijų gamyba buvo prasidėjusi, bet gruodžio mėnesį, kai gavome pranešimą sustoti, mes ir sustojome. Tikrai nemažai gelžbetoninių konstrukcijų yra pagaminta ir yra gamintojo sandėliuose“, – nurodė T.Grincevičius.

Vis dėlto, jis patikslino kitą Statybininkų asociacijos vadovo teiginį, kad jau birželį tos konstrukcijos galėtų būti surinktos objekte.

„Toks planas buvo, kol nebuvo sustabdyti tie darbai – birželio mėnesį akivaizdžiai matoma stadiono dalis būtų pastatyta, o spalio mėnesį, mes planavome, kad visas karkasas, laikančiosios konstrukcijos būtų buvę labai arti pabaigos, o gal net ir pabaigtos“, – nurodė „Narestos“ vadovas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Nacionalinis stadionas turėtų virsti daugiafunkciu Sveikatinimo, švietimo ir užimtumo kompleksu. Kada ir ar tikrai? Į šiuos klausimus turbūt negali atsakyti niekas. 2015 m. spalio 14 d.
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Nacionalinis stadionas turėtų virsti daugiafunkciu Sveikatinimo, švietimo ir užimtumo kompleksu. Kada ir ar tikrai? Į šiuos klausimus turbūt negali atsakyti niekas. 2015 m. spalio 14 d.

Panašios gelžbetoninės konstrukcijos „puošė“ senojo prieš krizę pradėto statyti ir užkonservuoto stadiono sklypą.

Prieš įgyvendinant naująjį projektą, šias daugiau nei dešimtmetį stovėjusias konstrukcijas pasirinkta nugriauti. Per kiek laiko naujasis „Narestos“ statomas stadionas pasiektų panašų lygį, tiksliai atsakyti būtų sunku, nurodė pašnekovas.

„Tai gal keturių ar penkių mėnesių klausimas. Sustabdžius gamybą ją vėl pradėti užtrunka laiko. Tai ir darbo jėga, ir kiti objektai gaminami, bet aš manau, kad nuo tos [statybų] pradžios iki pusmečio būtų galima įrengti tą būvį, kuris buvo anksčiau“, – 15min kalbėjo T.Grincevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Reklama
Top 5 „Dreame“ dulkių siurbliai 2024
Užsisakykite 15min naujienlaiškius