Sekite 15min Google
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ prižiūrimus vamzdynus jau tikrina robotai, vandens nuotėkius padeda aptikti išmanieji skaitikliai, o nuotekų valymo procesus reguliuoja išmanios sistemos ir automatizuoti algoritmai. Negana to, iš nuotekų dumblo gaminama elektra, o ateityje planuojama panaudoti ir nuotekų šilumą.
Kaip šios inovacijos padeda mažinti nuostolius, saugoti aplinką ir užtikrinti vandens tiekimą net krizės atveju?
Apie tai 15min studijoje žurnalistė Eglė Gabrytė kalbasi su „Vilniaus vandenys“ generaliniu direktoriumi Sauliumi Savicku.
Po žeme – tūkstančiai kilometrų vamzdynų
Pasak S.Savicko, gyventojai dažniausiai net neįsivaizduoja, kokia sudėtinga sistema užtikrina kasdienį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą.
„Gyventojai iš tikrųjų mato nedaug. Visi esame pripratę, kad vanduo tiesiog bėga. Mes kartais net darbe juokaujame, kad žmonės įsivaizduoja, jog tualete paspaudus mygtuką įvyksta magija ir viskas pradingsta. Iš tikrųjų niekas nepradingsta“, – sako įmonės vadovas.
„Vilniaus vandenys“ prižiūri daugiau kaip 3700 kilometrų vandens ir nuotekų vamzdynų – ištiesus juos į vieną liniją, būtų galima pasiekti Madridą. Įmonė taip pat valdo 33 vandenvietes ir šešias nuotekų valyklas. Vanduo išgaunamas iš maždaug 40–250 metrų gylyje esančių požeminių telkinių.
„Vilniaus vandenys“ prižiūri daugiau kaip 3700 kilometrų vandens ir nuotekų vamzdynų.
Būtent požeminis vanduo, anot S.Savicko, yra vienas didžiausių Lietuvos pranašumų. Giliai po žeme jis geriau apsaugotas nuo paviršinės taršos, todėl jo nereikia taip intensyviai valyti, kaip iš paviršinių telkinių – upių ar ežerų išgaunamo vandens. Tiesa, požeminiame vandenyje natūraliai gali būti daugiau geležies ir mangano, todėl prieš tiekiant jį gyventojams šių medžiagų kiekis sumažinamas.
„Mes vandens turime gerokai daugiau, negu kada gebėsime suvartoti. Tuo esame labai turtingi“, – pabrėžia vadovas.
Anot vadovo, vis dėlto vandens gausa nereiškia, kad galime su juo elgtis neatsakingai. Klimato kaita, sausros ir ekstremalūs orų reiškiniai jau kelia problemų daugeliui Europos valstybių. O Lietuvai, pasak S.Savicko, svarbiausia apsaugoti turimus išteklius nuo taršos.
„Nesvarbu, kad, kalbant apie geriamojo vandens išteklius, esame ypatingai turtingi. Nesvarbu, kad turime labai daug. Galbūt kažkada ateityje galėsime eksportuoti, tad turime padaryti viską, kad šių turtų neužterštume“, – sako jis.
Net giliai esantys požeminiai telkiniai nėra visiškai apsaugoti nuo žmogaus veiklos poveikio, todėl būtina galvoti ir apie ateities kartas.
Net giliai esantys požeminiai telkiniai nėra visiškai apsaugoti nuo žmogaus veiklos poveikio, todėl būtina galvoti ir apie ateities kartas.
Vamzdynus tikrina robotai, nuotėkius aptinka išmanieji skaitikliai
Viena iš „Vilniaus vandenyse“ jau naudojamų technologijų – nuotekų vamzdynų būklę tikrinantys robotai.
Robotai juda nuotekų vamzdynų vidumi ir filmuoja jų būklę, o speciali įranga padeda nustatyti pažeidimus. Tai leidžia tiksliau suplanuoti remonto darbus ir išvengti nereikalingų kasimo darbų, taupyti sąnaudas ir greičiau spręsti avarijas.
Kita svarbi inovacija – ultragarsiniai vandens skaitikliai, kurie nuotoliniu būdu perduoda duomenis. Gyventojams nebereikia patiems nurašinėti suvartojimo rodmenų, o įmonė gali greičiau pastebėti vandens nuotėkius.
Robotai juda nuotekų vamzdynų vidumi ir filmuoja jų būklę, o speciali įranga padeda nustatyti pažeidimus.
Pavyzdžiui, praleidžiantis vandenį tualeto bakelis per parą gali lemti šimtų litrų vandens nuostolius. Išmanieji skaitikliai fiksuoja nuolatinį vandens tekėjimą ir leidžia apie tai operatyviai informuoti vartotoją bei išspręsti problemą.
Kas nutiktų dingus elektrai?
Vandens tiekimas tiesiogiai priklauso nuo elektros energijos, kuri reikalinga siurbliams ir slėgiui vamzdynuose palaikyti.
„Mes esame labai dideli elektros vartotojai. Visas Širvintų rajonas per metus sunaudoja tiek elektros, kiek mūsų įmonė“, – teigia S.Savickas.
Todėl viena svarbiausių įmonės užduočių – pasirengti elektros tiekimo sutrikimams. Šiuo metu svarbiausiuose infrastruktūros objektuose įrengti generatoriai. Dingus elektrai, generatoriai įsijungia automatiškai. Turimų kuro atsargų visiško elektros tiekimo sutrikimo atveju pakaktų maždaug 24 valandoms, vėlesniuose etapuose būtina pasirūpinti kuro papildymu generatoriams, kad sistemų veiktų ir toliau.
Visas Širvintų rajonas per metus sunaudoja tiek elektros, kiek mūsų įmonė.
Tačiau įmonė turi ruoštis ne tik elektros tiekimo sutrikimams ar gamtos stichijoms. „Vilniaus vandenys“ yra nacionaliniam saugumui svarbi įmonė, todėl jai aktualios ir kibernetinės atakos, diversijos bei fiziniai infrastruktūros pažeidimai. S.Savicko teigimu, vienas intensyviausių kibernetinių atakų laikotarpių buvo NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Nepaisant atakų, įmonės infrastruktūra veikė įprastai.
Iš nuotekų dumblo – elektra
„Vilniaus vandenys“ ne tik sunaudoja daug elektros, bet ir gamina ją patys.
Nuotekų valymo metu susidarantis dumblas apdorojamas specialiuose pūdytuvuose, kuriuose išsiskiria biodujos. Jos ir naudojamos elektros energijai gaminti.
„Skaičiuojame, kad apie ketvirtadalį elektros pasigaminame patys“, – pasakoja S.Savickas.
Įmonė taip pat plečia saulės elektrinių tinklą, o ateityje planuoja įdiegti dumblo monodeginimo technologiją, tai leistų papildomai pasigaminti dar apie 10 proc. reikalingos elektros.
„Dumblas daugybę metų buvo atliekos. Iš tikrųjų tai yra žaliava“, – pabrėžia vadovas.
Dar vienas planuojamas įgyvendinti projektas – šilumos atgavimas iš nuotekų. Kadangi nuotekos ištisus metus išlieka šiltos, jose slypi energijos potencialas, todėl ieškoma efektyviausių būdų, kurie leistų tą energiją išnaudoti, pavyzdžiui, centralizuotai tiekiamai šilumai.
Išmanios sistemos – leidžia taupyti
Nuotekų valymo procesuose jau dabar naudojamos ir išmanios, automatizuotos sistemos. Jos realiu laiku analizuoja į sostinės valyklą patenkančių nuotekų rodiklius ir reguliuoja technologinius procesus, pavyzdžiui, deguonies, elektros ar valymui naudojamų medžiagų (reagentų) kiekį.
Technologija greičiau prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų, pagerina valymo rodiklius ir mažina sąnaudas.
„Per metus „Vilniaus vandenims“ tai sutaupo po milijoną eurų. Tai visai solidūs pinigai“, – pabrėžia S.Savickas. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad technologijos visiškai nepakeis darbuotojų: „Niekada nebus taip, kad viską spręstų dirbtinis intelektas ar kitos automatizuotos sistemos. Galiausiai visada bus žmogus.“
Nuotekų valymo procesuose jau dabar naudojamos ir išmanios, automatizuotos sistemos.
Tuo metu nuotekų valymo srityje laukia ir nauji iššūkiai. Ateityje teks šalinti ir vadinamuosius amžinuosius teršalus kaip teflonas, antibiotikai ir kita.
Iš valyklų traukiami net kilimai
Nors technologijos sparčiai tobulėja, gyventojų įpročiai vis dar kelia nemažai problemų. Į kanalizaciją patenka maisto atliekos, sauskelnės, higienos priemonės, ausų krapštukai ir panašūs buities daiktai.
„Mes net kilimų esame iš savo valyklų ištraukę“, – pasakoja S.Savickas. Tokie daiktai į sistemą dažniausiai patenka per kanalizacijos šulinius. Tačiau viena didžiausių kasdienių problemų – į kriaukles pilami riebalai.
„Žmonėms atrodo, kad riebalai ištirpsta. Taip nėra“, – primena vadovas. Atvėsę riebalai kietėja, prie jų limpa kitos atliekos ir ilgainiui susidaro kamščiai. Dėl to gali užsikimšti kanalizacija, o nuotekos – išsilieti į gatves ar daugiabučių apatinius aukštus.
Žmonėms atrodo, kad riebalai ištirpsta. Taip nėra.
Gedimų šalinimas kainuoja, o išlaidos galiausiai atsispindi paslaugų tarifuose. Todėl S.Savickas ragina gyventojus riebalus rinkti atskirai, o nedidelius jų likučius nuo keptuvės prieš plaunant nuvalyti popieriniu rankšluosčiu.
Lietuvos patirtimi jau domisi ir kitos šalys
Pasak S.Savicko, anksčiau „Vilniaus vandenų“ specialistai dažnai vykdavo mokytis iš pažangesnių Europos šalių, ypač Skandinavijos. Dabar situacija keičiasi – užsienio specialistai atvyksta semtis patirties į Vilnių. Juos ypač domina biodujų gamyba, elektros energijos išgavimas ir tretinio nuotekų valymo technologijos.
„Mums rūpi, kaip atrodo mūsų Neris, mums rūpi, kaip atrodo mūsų Nemunas, kaip atrodo mūsų Baltija“, – pabrėžia vadovas.
„Vilniaus vandenys“ jau kelerius metus dirba pagal dešimties metų strategiją, kuri kasmet atnaujinama. Per ateinantį dešimtmetį siekiama modernizuoti valyklas, užtikrinti aukštą vandens kokybę, klientų pasitenkinimą ir tapti pavyzdžiu ne tik Lietuvos, bet ir Europos vandentvarkos sektoriui.
S.Savickas taip pat ragina gyventojus pasinaudoti progomis apsilankyti vandenvietėse ar nuotekų valyklose per atviros infrastruktūros renginius. Pasak jo, tik pamačius šiuos objektus galima geriau suprasti, kiek darbo reikia, kad namuose iš čiaupo kasdien tekėtų tyras ir švarus vanduo.
Kviečiame žiūrėti visą laidą čia:
