Dabar populiaru
Publikuota: 2013 gruodžio 5d. 17:11

Vištų karas Telšiuose: žemaičiai „Vičiūnų“ grupę varo lauk su visais 80 milijonų litų

Vištos kaime
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Vištos kaime

Telšių pašonėje jau prieš kurį laiką turėjo įsikurti naujos vištidės ir kiaušinių perdirbimo cechai, kur augtų iki 800 tūkst. vištų, o per dieną būtų perdirbama iki 1,2 mln. kiaušinių. Tokį 80 mln. litų vertės projektą suplanavo „Vičiūnų“ įmonių grupė, bet, priešinantis vietos gyventojams, jį vis priversta atidėlioti.

Žmonės nuogąstauja dėl oro ir aplinkos taršos – esą ne tik gretimi kaimai, bet ir patys Telšiai, puoselėjantys ambicijas vystyti ne vien pramonę, bet ir turizmą, bus paversti vištinyku. Verslininkai savo ruožtu dievagojasi besilaikysiantys šiuolaikinių standartų ir nerizikuosiantys savo reputacija.

Liudas Skierus: „Negalime rizikuoti reputacija“

Europos Komisijos atstovybės trečiadienį Telšiuose surengtoje diskusijoje apie užimtumo ir verslo perspektyvas šiame rajone „Vičiūnų“ įmonių grupės, miesto valdžios ir gyventojų atstovai surėmė ietis dėl šio projekto.

Telšiuose ketinama statyti 800 tūkst. vištų paukštyną. <…> Aiškinama, kad tarša sustos ties paukštyno tvora. Stebuklas, būna, tiek to“, – per susitikimą ironizavo vienas gyventojas.

Kitas teigė gyvenantis vos kilometras nuo planuojamo paukštyno vietos. Pasak jo, ligšioliniame paukštyne laikoma tiek paukščių, kiek atitinka 40 tūkst. vištų dedeklių. „Sakyti, kad nebuvo problemų, negalima. Visi gyventojai žino, kokias kėlė problemas. Dabar bus 20 kartų daugiau paukščių. Kur dėsite taršą?“ – klausė jis.

Eglės Digrytės nuotr./Liudas Skierus
Eglės Digrytės nuotr./Liudas Skierus

Susitikime dalyvavęs vienas iš „Vičiūnų“ įmonių grupės savininkų Liudas Skierus aiškino, esą „blogą vaizdą sukuria dalykai, kurie Lietuvoje nesutvarkyti“. Lietuvos žemės ūkyje gamyba esą silpnai kontroliuojamas, todėl netrūksta pavyzdžių, kai dėl to miestelių ir kaimų gyventojai patiria nepatogumų. Jis ragino nesurikiuoti visko į vieną gretą – esama šiuolaikiškų saugių technologijų, kurias įgyvendinus jokių problemų nekyla.

„Turime beprotišką patirtį, esame įgyvendinę visus reikalavimus. Turime religinius leidimus – halal (tinkamo musulmonams – red. past.), košerinio maisto sertifikatus. Ir rizikuosime su investicija, kad būtų blogai?“ – gūžčiojo pečiais jis.

Anot verslininko, 80 mln. litų nėra maža investicija, todėl negalima rizikuoti ir Telšių gyventojams sukurti diskomforto, kad jie jaustų kvapus. Priešingu atveju esą įmonė negalėtų dirbti. „Vičiūnų“ įmonių grupės produkcija besidominčios Pietryčių Azijos, Arabų, Šiaurės šalys, Japonija esą pageidauja švaraus produkto.

„Įvertinę mūsų patirtį, kur dirbame ir kas esame, žmonės turėtų suprasti, kad, jei kažką sugalvojome, nedarysime pagal blogiausią scenarijų, – aiškino L.Skierus. – Jei taip investuotume, nedirbtume puikiai Prancūzijos, Britanijos rinkose, su savo gamyklomis nebūtume Ispanijoje, Estijoje, Rusijoje.“

Jis prisiminė, kaip Sovetske, paprašius sklypo gamyklai ir pažadėjus 300 darbo vietų, iš mero nesulaukė entuziazmo, nors mieste nedarbas esą buvo beprotiškas. Kai lietuviai pagrasino keliauti į Kaliningradą, valdžia greitai persigalvojo, o vietoj 300 darbuotojų gamykloje dirba 1700 žmonių, esą gaunančių didžiausias algas. Plungėje veikiančioje įmonėje, anot L.Skieraus, vidutinis atlyginimas šiemet siekia  2960 litų (neatskaičius mokesčių). Vidutinis darbo užmokestis Telšių rajone praėjusių metų III ketvirtį siekė 1430 Lt (atskaičius mokesčius) – 27-as dydis šalyje (vidurkis – 1686 Lt).

Odeta Bložienė: „Telšiai turi pensininkus, kaip darbo jėgą, aplink – miškus, laukus ir klonius, o nori būti išskirtiniai. Bet kai atsiranda investuotojas, atsiranda pilna priežasčių, kodėl jam nebūti.“

Diskusijoje dalyvavę gyventojai klausė verslininko, kodėl paukštynui parinkta būtent ta vieta, o ne sklypas kur nors kitur Telšių rajone, kodėl kiaušinių perdirbimo ir rūšiavimo gamyklas nuspręsta perkelti į Plungę.

Veterinarijos gydytojas iš Degaičių gyventojas aiškino, esą „Vičiūnų“ įmonių grupės planai „žlugdo kitų įmonių veiklą“. Jis pasakojo parengęs projektą ir norėjęs pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą, bet, išgirdęs apie būsimą paukštyną, ketinimų atsisakė ir „vietoj penkių darbo vietų liko trys“.

Trukdys pienininkams?

Panašu, kad šioje istorijoje kertasi ir verslo interesai. Gyventojai jau ne kartą yra kėlę klausimą, kas atsitiks su už kilometro įsikūrusios bendrovės „Žemaitijos pienas“ ekologiška produkcija.

Trečiadienį diskusijoje apie tai irgi buvo kalbama. Telšių rajono verslininkų asociacijos prezidentas, UAB „Telšių keliai“ direktorius Valdas Knystautas pareiškė, esą netoliese auginant tiek paukščių, gali būti apribotos šios įmonės galimybės eksportuoti savo produkciją į Rusiją.

„Šalia yra pramoninis rajonas – verslininkai turi žinoti, kokios veiklos negalės vykdyti“, – aiškino jis.

Eglės Digrytės nuotr./Odeta Bložienė
Eglės Digrytės nuotr./Odeta Bložienė

Iš Vilniaus atvykę diskusijos dalyviai ginčų dėl paukštyno klausė su nuostaba.

„Telšiai turi pensininkus, kaip darbo jėgą, aplink – miškus, laukus ir klonius, o nori būti išskirtiniai, – kalbėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. – Bet kai atsiranda investuotojas, atsiranda pilna priežasčių, kodėl jam nebūti.“

Tuo metu Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos departamento direktorė Loreta Maskaliovienė priminė diskusijas apie dumblo perdirbimą prie Grigiškių sostinėje. „Dumblo perdirbimo įrenginiai veikia ir gyventojai džiaugiasi, nes kvapas išnyko. Tokie geri pavyzdžiai galėtų padidinti pasitikėjimą“, – siūlė ji.

Pabūgo tapti „vištinyku“

Maisto gamyba užsiimanti „Vičiūnų“ įmonių grupė jau prieš gerus dvejus metus paskelbė planuojanti Telšių pašonėje investuoti 80 mln. Lt. Tuomet žiniasklaida skelbė, jog projekto įmonių grupė ėmėsi kartu su keturiomis žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis.

28,6 ha žemės sklype Anulėnų paukštyno vietoje, Gaudikaičių kaime greta Šiaulių plento, verslininkai užsimojo pastatyti modernias vištides, pašarų gamybos, kiaušinių rūšiavimo, fasavimo ir perdirbimo gamyklas, sandėlius. Didžiausiame Baltijos šalyse kiaušinių perdirbimo fabrike norima auginti 800 tūkst. vištų dedeklių, per dieną perdirbti 1,2 mln. kiaušinių, dalį produkcijos eksportuoti.

Telšiuose ketinama statyti 800 tūkst. vištų paukštyną. Aiškinama, kad tarša sustos ties paukštyno tvora. Stebuklas, būna, tiek to.

Komplekso statybos turėjo būti pradėtos pernai, vėliau kalbėta apie šių metų pabaigą, ir baigtos per 1,5-2 metus, tačiau projektas iki šiol nepradėtas įgyvendinti. Verslininkai iškart susidūrė su gyventojų pasipriešinimu. Sužinoję apie šiuos planus, Gaudikaičių ir kitapus plento esančio Degaičių kaimo bendruomenės stojo prieš paukštyno statybas. Žmonės pabūgo, kad sutvarkytas Telšių miestas gali tapti atmatų duobe.

„Ar tik Vičiūnų „gudručiai“ nesiruošia Telšių miesto „vištinyku“ paversti?“ – anuomet laikraščiui „Kalvotoji Žemaitija“ atsiųstame laiške retoriškai klausė Degaičių bendruomenės pirmininkė Vita Kazlauskienė.

Jos žodžiais, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas gyventojams paaiškino, esą „ateityje, jei įmonė planuos didinti savo projektinius pajėgumus, ji privalės atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, atitinkamai pagal planuojamus pajėgumus“.

V.Kazlauskienė skundėsi su kaimynais iš verslininkų nesulaukusi atsakymų, kiek vištų bus laikoma, kaip jos bus dezinfekuojamos, kur bus dedamos vištų plunksnos, erkės, dulkės ir dezinfekuojančios medžiagos, kas bus daroma su paukščių išmatomis, kas atsitiks, jei reikės skelbti karantiną dėl bakterinių ir virusinių paukščių ligų.

Kovą Telšiuose vykusiame „Vičiūnų“ įmonių grupės atstovų, poveikio aplinkai vertintojų, rajono tarybos narių ir gyventojų susitikimas pastarųjų abejonių neišsklaidė. Jų nuomonės nepakeitė ir apsilankymas gamykloje Nyderlanduose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką