Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 07, 17:58

Vyriausybė „Viados“ į juodąjį sąrašą netrauks: komisija grėsmės nenustatė

Degalinių tinklai „Viada“ ir „Baltic Petroleum“ dėl galimų ryšių su Rusija sulaukė aktyvistų protestų, tačiau Lietuvos Vyriausybės juodajame sąraše neatsidurs. 15min žiniomis, speciali vyriausybinė komisija nerado pagrindo pripažinti, jog „Viada“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Tęsiantis tyrimui viešasis sektorius negalėjo sudaryti naujų sandorių dėl degalų pirkimo, tačiau antradienį žalia šviesa naujoms sutartims uždegta. Vyriausybės atstovai komentuoti sprendimą atsisako.
Degalinė „Viada“
Degalinė „Viada“ / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Kaip antradienį pranešė 15min, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija porą mėnesių tikrino nevienareikšmiškai visuomenėje vertinamų „Viados“ ir „Baltic Petroleum“ atitikimą nacionaliniam saugumui bei galimas šių tinklų sąsajas su Rusija.

Laukiant šios komisijos išvados, nuo kovo 25 dienos viešosios įstaigos ir valstybės įmonės, perkančiosios per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), negalėjo sudaryti naujų sutarčių su degalų tiekėjais.

15min žiniomis, antradienį vyriausybinė komisija pateikė išvadą, joje duomenų apie įmonės keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui nėra. Išvadoje rašoma, kad tikrinant „Viadą“ remtasi gauta informacija iš Valstybės saugumo departamento (VSD), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir kitų institucijų.

Komisija apsiribojo tuo, kad perkančiosioms organizacijoms, su bendrove sudarančioms sandorius, gali kilti reputacinių rizikų.

Komisijai neįvardinus, kad „Viada“ ir „Baltic Petroleum“ gali kelti riziką nacionaliniam saugumui, priežasčių pašalinti šias bendroves iš viešųjų pirkimų sistemos nėra.

Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) direktorė Neringa Andrijauskienė15min patvirtino, kad antradienį atnaujinamos sutartys degalų pirkimui.

„Pagal išvadą, grėsmių nacionalinio saugumo interesams nenustatyta ir remiantis tuo, pirkimai CPO LT elektroniniame kataloge degalams įsigyti nuo šiandien yra atnaujinami, todėl perkančiosios organizacijos galės sudaryti sutartis“, – teigė N.Andrijauskienė.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas Rolandas Kriščiūnas 15min atsisakė komentuoti komisijos parengtą išvadą.

„Mūsų išvada nėra viešai skelbiama“, – paklaustas apie priimtą sprendimą atsakė R.Kriščiūnas.

Pasak jo, jei pasirodytų naujos informacijos, prie šio klausimo komisija dar galėtų sugrįžti.

„Visais klausimais grįžtame, jei yra dėl ko grįžti. Jei paaiškės naujos aplinkybės, tada be abejo, nes grįšime prie bet kokios temos, kokia komisijos išvada bebūtų“, – sakė R.Kriščiūnas.

„Viados“ atvejis – testas valstybei?

Analitikas Marius Laurinavičius sako, kad „Viados“ atvejis yra testas valstybei dėl Rusijos grėsmių suvaldymo.

„Mano įsitikinimu, „Viada“ atsirado, kai „Lukoil“ po Krymo okupacijos nusprendė „paslėpti galus“. Todėl aš tai lyginčiau su šių dienų situacija, kai Europos Sąjunga įvedė sankcijas oligarcho A.Melničenkos žmonai, kuri turi ES šalies (Kroatijos) pilietybę kad nebūtų apeinamos sankcijos. Žiūrint formaliai ir tuo atveju galima sakyti, kad nėra pagrindo, teisiniai procesai yra sudėtingi, bet „Viados“ atvejis – testas Lietuvos valstybei, ar ji įgali gintis nuo iš Rusijos kylančių grėsmių, ar iškelia rankas susidūrusi su pirmais teisiniais sunkumais“, – 15min antradienį sakė M.Laurinavičius.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Marius Laurinavičius
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Marius Laurinavičius

Tuo tarpu pati „Viada LT“ sąsajas su Rusija atkakliai neigia. Anksčiau15min pateiktame komentare degalinių tinklo mažmeninės prekybos direktorius Vytautas Bacevičius sakė, jog „Viada LT“ yra lietuviško kapitalo įmonė, kurios „visi akcininkai ir galutiniai naudos gavėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai“, o degalus, kaip ir kiti tinklai, perka tik iš „Orlen Lietuva“ arba „Neste Oyj“, taip pat degalinių parduotuvėse neprekiauja rusiška ir baltarusiška produkcija.

Viešųjų pirkimų sutartis galima nutraukti, jei prekių kilmė priešiška

Nuo balandžio 1 dienos įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kuriais remiantis tiekėjų, subtiekėjų ar ūkio subjektų siūlymus galima atmesti tais atvejais, kai gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra nuolat gyvenantys priešiškose valstybėse arba turi šios šalies pilietybę.

Priešiškomis valstybėmis laikomos Rusija, Baltarusija, Rusijos aneksuotas Krymas, Uždniestrės bei Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos.

Įsigaliojus pataisoms, sutartis taip pat galima nutraukti, jei prekių kilmė yra priešiška valstybė arba iš jos yra teikiamos paslaugos.

Sutarčių nutraukimas taip pat įmanomas, kai Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų arba jei pirkimų vykdytojas turi kompetentingų institucijų informacijos, kad subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką