Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 29d. 09:12

Ž.Vaičiūnas: neabejoju, kad „Harmony Link“ gaus būtiną finansavimą

Žygimantas Vaičiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Žygimantas Vaičiūnas

Lietuvos energetikos ministras neabejoja, jog Baltijos šalys ir Lenkija elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europa projektui gaus visą būtiną europinį finansavimą. Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad finansavimas didžiausios vertės projekto daliai – jūrinei jungčiai tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ – tikėtina, bus skirtas iš naujos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos.

„Mūsų tikslas – susikurti galimybes, kad naujoje finansinėje perspektyvoje būtų galima finansuoti projekto įgyvendinimą, nes neišvengiamai mes turėsime įlipti į kitą finansinę perspektyvą. Labai pozityviai vertinu tai, kad CEF (Europos Infrastruktūros tinklų priemonė, angl. Connecting Europe Facility – BNS) biudžetas 2021–2027 metais auga nuo 5 mlrd. iki 7,8 mlrd. eurų – toks pasiūlymas dabar yra. Bet kokiu atveju tai gera pradžia, tai pakankamai solidžios sumos. Antra, mums pavyko įtraukti ir sinchronizavimą tarp prioritetinių projektų kitoje finansinėje perspektyvoje, ir tai yra potencialus finansavimo objektas“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas.

Taip energetikos ministras komentavo BNS šaltinių informaciją, kad 2020 metų CEF biudžete yra likę tik apie 500-600 mln. eurų, tuo metu vien Baltijos šalių sinchronizavimui reikia apie 1 mlrd. eurų.

Pasak Ž.Vaičiūno, svarbu ne tiek konkrečios sumos – svarbiausia bus parengti kokybišką paraišką „Harmony Link“ finansavimui: „Tai pats didysis objektas, nematau jokių neramių ženklų, kad vyktų ne pagal planą.“

Ministro teigimu, paraiška CEF, tikimasi, bus teikiama kitų metų rudenį.

Iki tol 4 šalių operatoriai ir reguliatoriai turi susitarti dėl projekto kaštų ir naudos paskirstymo. Jei jiems nepavyktų sutarti, sprendimą priimtų Europos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), tačiau, manoma, kad to neprireiks.

„Šiuo metu vyksta projekto finansavimo tarp operatorių derinimas, ir tikimės pozityvių sprendimų rugsėjo mėnesį“, – BNS teigė Ž.Vaičiūnas.

Pasak BNS šaltinių, preliminarūs skaičiavimai rodo, kad Lietuva neturės kompensuoti kaštų partnerėms.

Už energetinę sąjungą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius neseniai Vilniuje teigė, kad būtina kokybiškai ir laiku parengti visus projektus. Jis teigė esąs tikras, kad Europa sugebės tinkamai finansuoti antrąjį projekto etapą.

EK pirmininko pavaduotojas kartu patikino, kad sinchronizavimo projektas yra prioritetas visiems, kurie „dirba su energetika Briuselyje“.

Lietuvos ir Lenkijos bendrovės „Litgrid“ ir PSE pernai gruodį pasirašė susitarimą dėl jūrinio aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelio „Harmony Link“ tiesimo. Skelbta, kad jungtis ir su ja susijusi infrastruktūra kainuos apie 850 mln. eurų.

Tikimasi, kad iš CEF bus finansuojama maksimali – 75 proc., arba apie 640 mln. eurų – suma, tokia pat apimtimi ES parėmė ir pirmąjį etapą.

Europos Komisija šiemet kovą patvirtino finansavimą pirmajam sinchronizavimo etapui: Baltijos šalims skirta 323 mln. eurų, iš jų 125 mln. eurų – Lietuvai.

Skaičiuojama, sinchronizavimas kainuos apie 1,5 mlrd. eurų, tikimasi, kad ES parama sieks 1,13 mlrd. eurų.

Sinchronizuotis su žemynine Europa ir desinchronizuotis nuo posovietinės IPS/UPS sistemos (vadinamojo BRELL žiedo) Lietuva, Latvija ir Estija planuoja iki 2025 metų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:19
00:44
01:38
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką