Lietuvoje įstatymas reikalauja, kad viešieji užrašai (ant durų, langų ir pan.) būtų lietuvių kalba. Kitos kalbos gali būti naudojamos papildomai, bet jos neturi nustelbti ar pakeisti lietuviško užrašo.
Vis dėlto karo Ukrainoje kontekste Tomą papiktino tai, kad užrašai – ir rusų kalba.
„Jie formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus, bet jų turinys ydingas. Apsižvalgykite, ar yra Gedimino pr. esančiose maitinimo įstaigose viešų užrašų rusų kalba? Turbūt jūs būsite pirmieji. Mūsų sostinė ir šalis rusijos agresijos kontekste tikrai nesveikina ruskij mir (rusų pasaulio – liet.) atėjimo į mūsų gatves, jokiais pavidalais“, – dėstė ir kavinei, ir redakcijai Tomas.
Jis supranta, kad po užrašu valstybine kalba žemiau mažesniu šriftu gali būti pateikta informacija kitomis Europos Sąjungos šalių kalbomis, ukrainiečių, baltarusių, bet nesupranta, kodėl čia radosi, jo žodžiais, ir okupantų kalba.
„Abejotina, kad minios rusijos piliečių susirenka ir beldžia į jūsų kavinės langus. Būkime labiau atsakingi, neleiskime rusams suteikti pagrindą galvoti, kad „ir čia gyvena mūsų žmonės“.
Būkite protingi ir atsakingi. Neterškime mūsų sostinės pagrindinės gatvės užrašais okupantų kalba“, – ragino vyras.
Kavinės sumanytojas pateikė paaiškinimą, kodėl tokie užrašai atsirado ir atkirto, kad skundą parašęs žmogus tokiu būdu galbūt siekia dėmesio arba bando provokuoti.
