Projekto „Mylios be promilių su Švyturys Nealkoholinis“ metu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad laiko trūkumas kelyje Lietuvos vairuotojų savitvardai tampa labai rimtu išbandymu. Tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei pusė (57 proc.) vairuojančių asmenų vėluodami jaučia įtampą. Tiesa, jų gebėjimas suvaldyti kylančias emocijas labai skiriasi – apklausos duomenys atskleidė tris aiškiai išsiskiriančias vairuotojų grupes.
Beveik keturi iš dešimties (38 proc.) vairuotojų pripažįsta kelyje patiriantys įtampą, tačiau ją malšina pasitelkdami kvėpavimo pratimus ar kitas savitvardos technikas.
Visgi beveik kas penktas vairuotojas (19 proc.) susidūręs su vėlavimu pasiduoda neigiamoms emocijoms. Šiai grupei priklausantys asmenys stresą kelyje išreiškia pykčiu, nukreiptu į kitus eismo dalyvius, dažniau naudoja garsinį signalą ar kitais būdais demonstruoja nepasitenkinimą, taip sukurdami papildomą įtampą ir aplinkiniams.
Tiesa, 43 proc. respondentų teigia, kad laiko trūkumas jų visiškai neišmuša iš vėžių, tad net ir skubėdami jie sugeba išlaikyti šaltą protą bei stabilią emocinę būseną.
Buvęs lenktynininkas bei vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas pastebi, kad nervinė įtampa kelyje dažniausiai kyla dėl bandymo skubėjimu kompensuoti asmenines klaidas.
„Jei kažko laiku nepadarėme, nepasiruošėme, nesekėme laiko, užsižiūrėjome į socialinius tinklus – tai kalti esame tik patys. Vietoje to, kad prisiimtume atsakomybę, esame linkę kaltinti aplinkybes. Pavyzdžiui – eismo spūstis, kurios mieste neišvengiamos kiekvieną dieną. Problema dažniausiai prasideda kur kas anksčiau. Žmonės linkę laukti iki paskutinės minutės, kol galiausiai tenka skubėti, o tuomet kelyje pasipila įtampa, pyktis ir neigiamos emocijos“, – sako A. Pakėnas.
Reikia mokytis valdyti laiką ir emocijas
Anot vairavimo eksperto, viena dažniausių problemų – netikslus laiko planavimas ir klaidingas kelionės trukmės vertinimas. Nors iš šalies tai gali atrodyti paprasta, realybėje tinkamai susiplanuoti dieną pavyksta toli gražu ne visiems.
„Dažnai daroma klaida skaičiuojant kelionės trukmę: pavyzdžiui, jei savaitgalį tam tikras maršrutas užtruko 15 minučių, ši patirtis įsimenama kaip pastovi. Todėl planuojant tą pačią kelionę piko metu automatiškai numatomas toks pats laikas ir neišvengiamai vėluojama“, – teigia saugaus vairavimo ekspertas.
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas, komentuodamas apklausos rezultatus, pabrėžia, kad vėlavimas yra įprasta kasdienė situacija, todėl svarbiausia – kaip į ją reaguojame.
„Eismo saugumas prasideda nuo emocinės disciplinos – gebėjimo kelyje išlaikyti savitvardą. Juk kelios minutės vėlavimo niekada nėra vertos rizikingų sprendimų. Saugią aplinką kuria ne tik griežtas taisyklių laikymasis, bet ir abipusė pagarba bei šaltas protas. Tik sąmoningai valdydami savo emocijas ir puoselėdami atsakingo, draugiško vairavimo kultūrą, galime užtikrinti, kad mūsų keliuose visiems taptų saugiau“, – teigia bendrovės vadovas.
Lėkdami nieko nelaimime
Galiausiai, A. Pakėno teigimu, bandymas mieste sutaupyti laiko skubant dažniausiai neduoda jokios realios naudos.
„Skubėjimas mieste – tik iliuzija. Net vairuojant agresyviai 20 minučių kelionę pavyks sutrumpinti vos 2–3 minutėmis. Toks menkas laimėjimas nėra vertas kelyje sukeliamos įtampos bei rizikos“, – pabrėžia A. Pakėnas.
„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie elgesį kelyje buvo atliktas šių metų vasario mėnesį. Tyrimo metu apklausta 1017 respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
Prisegti failai: Parsisiųsti visus
Kontaktinis asmuo:
Goda Diečkutė
Projektų direktorė
UAB Headline Agency
+370 685 12 801
goda@headline.lt
Pranešimą paskelbė: UAB Headline Agency
