Sekite 15min Google
Europos Parlamentas siekia įvesti visišką neapmokamų praktikų draudimą, tačiau dalis šalių pasisako už išimtis. Tarp jų – ir Lietuva. Nors žiemą Seime jau buvo siūlyta įteisinti atskirą studento praktikos darbo sutartį ir nustatyti privalomą minimalųjį atlygį, bandymas koreguoti Darbo kodeksą sukėlė diskusijų.
Lietuvos verslo bendruomenė palaikė principą, kad už sukuriamą vertę turi būti mokama, tačiau įspėjo, kad privalomas visų stažuočių apmokėjimas gali sumažinti galimybes atlikti privalomąją studijų praktiką.
Kodėl pirmoji praktika šiandien tokia svarbi?
Daiva Kasperavičienė, „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė, atkreipia dėmesį, kad galimybė atlikti praktiką šiandien jaunuoliams svarbi kaip niekada anksčiau: „Dirbtinis intelektas sparčiai perima bazines užduotis, kurios ilgus metus buvo pirmasis pradedančiųjų specialistų laiptelis, todėl pirmieji karjeros žingsniai darosi vis sudėtingesni. Kokybiška praktika, suteikianti tikrų įgūdžių, jaunam žmogui padeda įsilieti į darbo rinką, tad išsaugoti šias galimybes – mūsų visų uždavinys“, – sako ji.
Didžiausia Europos darbdavius vienijanti organizacija „BusinessEurope“ taip pat pabrėžia, kad akademinės ir pažintinės praktikos yra mokymosi proceso dalis, o ne pagal darbo sutartį atliekamas darbas. Organizacijos teigimu, įvedus privalomą atlyginimą visoms praktikoms be išimties, įmonės, ypač smulkusis ir vidutinis verslas, gali būti priverstos mažinti priimamų studentų skaičių.
50 studentų – į vieną praktikos vietą
Pasak D.Kasperavičienės, praktikos situacijos gali būti labai skirtingos. „Kai įmonė pati ieško praktikantų ir turi aiškų poreikį, tikimasi realaus studento indėlio – tokia praktika yra investicija į būsimą specialistą, todėl už ją mokama. Tačiau būna ir kitaip: studentai patys kreipiasi dėl privalomos studijų praktikos, nors įmonė tuo metu neturi laisvos pozicijos. Tokiais atvejais kolegos skiria savo laiką tam, kad jaunuoliai galėtų susipažinti su profesija ir įgyti pirmuosius įgūdžius. Jei visos praktikos taptų privalomai apmokamos, tokių pažintinių galimybių, tikėtina, liktų mažiau“, – teigia vadovė.
Kad studentams svarbu ne tik rasti praktikos vietą, bet ir joje įgyti realios patirties, rodo ir darbdavių patirtis. Šiemet „Telia“ paskelbus atranką į 15 apmokamų praktikos vietų IT ir tinklo inžinerijos srityse, bendrovė per dvi savaites sulaukė beveik 800 paraiškų – į vieną vietą vidutiniškai pretendavo daugiau nei 50 studentų. Per šešis praktikos mėnesius dalis jų įsitraukė į realius produktų kūrimo, ryšio infrastruktūros ir 5G tinklo vystymo darbus.
Praktika atvėrė duris į darbą
Tačiau iniciatyvą dažnai parodo ir patys studentai. Viena praktikantė pati kreipėsi į „Telia“, nors tuo metu oficialios praktikos vietos nebuvo skelbiamos. Bendrovė rado galimybę suteikti jai mentorių ir sudaryti sąlygas mokytis, o praktika tapo pirmuoju žingsniu į nuolatinį darbą. Universiteto diplomą mergina atsiėmė jau būdama etatine darbuotoja tvarumo komandoje.
Būtent dėl tokių situacijų, pasak „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovės, svarbu išsaugoti lankstumą ir neuždaryti durų tiems, kurie patys ieško galimybių mokytis ir įgyti pirmosios patirties. Todėl geros praktikos požymis, pasak jos, ne vien apmokėjimas. Ne mažiau svarbu, ar studentas turi galimybę dirbti su patyrusiais kolegomis, gauti grįžtamąjį ryšį, atlikti prasmingas užduotis ir pamatyti, kaip teorinės žinios veikia tikrame darbe.
„Todėl diskutuojant apie praktikų ateitį svarbu vertinti ne vien formalias jų sąlygas, bet ir tai, kokią patirtį jaunas žmogus išsineša. Jeigu po kelių mėnesių praktikos studentas gali pasakyti, kad išmoko tai, ko universitete nebūtų išmokęs, susipažino su savo profesija iš vidaus ir geriau suprato, kur nori judėti toliau, tokia praktika jau atliko savo svarbiausią darbą“, – sako ji.
