Daugiau apie netikėtas papildomas naudas pasakoja tyrimą atlikusios įmonės direktorė Henrika Bivainienė.
„Tokie motyvuojantys veiksniai kaip atlyginimas, įmonės kultūra, komanda, karjeros ir augimo galimybės respondentų minimi kaip privalomi (angl. must have) – be jų kandidatai darbdavio pasiūlymo net nesvarstytų. Vis tik kasmet atliekant darbuotojus motyvuojančių veiksnių tyrimą išgirstame ir neįprastų ar net egzotinių pageidavimų, kurie gal ir atrodo pretenzingi, bet negali būti praleisti pro akis. Mat, gavę du vienodus skirtingų darbdavių pasiūlymus, kandidatai tikrai rimtai vertins papildomas naudas prieš priimdami sprendimą, kurį darbdavį pasirinkti“, – sako Henrika Bivainienė, kandidatų ir darbuotojų motyvacijos tyrimą kasmet atliekančios personalų atrankų įmonės „Amston“ partnerė.
Tyrime dalyvavo per 500 respondentų – darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, kandidatuojančių dėl darbo klientų aptarnavimo, IT, rinkodaros, transporto ir logistikos, žmogiškųjų išteklių, valdysenos, energetikos, gamybos, statybos, nekilnojamojo turto, inžinerijos, teisės, pardavimų, administravimo ir finansų srityse.
Apklausti tyrimo dalyviai įvardino būtinuosius (angl. must have) ir papildomus (angl. nice to have) motyvuojančius veiksnius. Būtinųjų veiksnių sąraše – darbo užmokestis, karjeros ir augimo galimybės, į rezultatą ir bendrą tikslą orientuota komanda, pagarba grindžiama kultūra, pasitikėjimas. Tarp papildomų motyvuojančių veiksnių tyrime apklausti respondentai dažniausiai minėjo atvirą bendravimą ir pasitikėjimą, vadovą – partnerį, prasmingus projektus. Anksčiau buvusi labai patraukli hibridinio darbo būtinybė, pastaraisiais jau atrodo privaloma tik jaunesnio amžiaus darbuotojams.
Kokios papildomos naudos pasirodė neįprastos?
„Botokso diena“ – laisvadienis grožio procedūroms
Apmokami papildomi laisvadieniai yra viena dažniausiai darbdavių siūlomų papildomų naudų. Jos suteikiamos gimtadienių ar kitų ypatingų švenčių proga, taip pat – už pasiekimus. Didesnės įmonės dažnai papildomus laisvadienius suteikia ir savanorystėms veikloms, saviugdai ar net gyvūnų priežiūrai.
Ir nors šios naudos gali skambėti kaip išskirtinės, jos rinkoje jau gana įprastos. Vis tik kartais kandidatai turi itin specifinių ir nestandartinių reikalavimų laisvadieniams, pavyzdžiui, nori papildomos apmokamos dienos grožio procedūroms.
„Turėjome kelis atvejus, kai kandidatai teiravosi dėl galimybės gauti laisvadienį grožio procedūroms, nes jos – išskirtinės, brangios ir gali būti atliekamos tik konkrečiu laiku. Tai gali atrodyti egzotiškai ar pretenzingai, bet verta prisiminti, kad kažkada ir vaikų kambarys ar draugiškas gyvūnams biuras atrodė kaip perteklinis reikalavimas. Be to, Vakaruose tai gerokai dažnesnė praktika nei galime įsivaizduoti. Ji netgi turi šmaikštų pavadinimą – „Botokso diena“, – komentuoja H.Bivainienė.
Ekspertė pabrėžia, kad tokie ir panašūs poreikiai vertintini rimtai, kai procedūros ar vizitai yra brangūs, vienkartiniai, turi ilgas eiles ir turi įtakos žmogaus gyvenimo kokybei. Jei darbuotojai pradėtų piktnaudžiauti ir darbo metų lankytųsi vietose, kurioms lengvai galima rasti laiko po darbo, tokius reikalavimus galima vertinti kategoriškiau.
Biure reikia dušo
Kintant žmonių gyvenimo būdui ir santykiui su darbo vieta, kandidatai nori, kad darbdaviai labiau atsižvelgtų ir į jų buitinius poreikius. Pavyzdžiui, anksčiau buvo įprasta į darbą atvykti automobiliu, todėl žmonėms būdavo reikalinga vieta automobiliui. Kai kurie naudodavosi viešuoju transportu, todėl tikėdavosi biudžeto pavežėjimo paslaugoms arba viešojo transporto bilietų kompensacijos.
Dabar į darbą – ypač vasaros sezonu – neretai atvykstama dviračiu arba bėgte, kai kurie į darbą atskuba po rytinių treniruočių, todėl kandidatai neretai teiraujasi dėl dušo biure.
„Svarbu suprasti, kad darbuotojų pageidavimai dažniausiai atspindi šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdą, nei jo pretenzingumą ar išlepimą. Be to, vis labiau nyksta riba tarp darbo ir gyvenimo, todėl darbdaviai prie tokių poreikių turės vis labiau prisitaikyti, jei nori išlaikyti darbuotojus. Nesvarbu, ar tai būtų dušas, ar skalbimo mašina, ar vaikų žaidimo kambarys biure – visa tai yra apie pagalbą darbuotojui, kad buitis netaptų galvos skausmu ir netrukdytų produktyvumui“, – aiškina H.Bivainienė.
Darbo metu nori galimybės nusnausti
Tokios buitį palengvinančios naudos kaip sporto salė, žaidimų kambariai, jau yra tapusios gan įprastomis. Bet kai kurie tyrimo dalyviai išreiškia norą, kad biure būtų įrengtas miego arba poilsio kambarys, kad darbo metu būtų galima nusnausti.
„Ypač tarptautinėse įmonėse miego kambariai irgi nėra labai retas atvejis, bet pats poreikis dažnai vertinamas kontraversiškai – kaip darbo metu galima rūpintis proga pamiegoti? Bet šiandien ribos tarp darbo ir gyvenimo yra labai išsitrynusios ir, jei galima likusias užduotis pabaigti po darbo valandų namuose, kodėl darbe neturėtų būti galima pailsėti ir atgauti jėgų?“, – svarsto H.Bivainienė.
Ekspertė prideda, kad poilsio kambariai taip pat nevienodi – tai gali būti tik kiek ramesnė vieta išsitiesti, tačiau kai kurie darbdaviai investuoja daugiau ir kambariuose įrengia masažines kėdes, papildomą garso izoliaciją ar atpalaiduojantį interjerą. Vis tik kandidatai lūkesčių poilsio kambariams nedetalizuoja, sako personalo atrankų ekspertė H.Bivainienė.
