Sekite 15min Google
Kam taikoma sustiprinta garantija?
Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalis ją numato darbuotojams, kurie:
- augina vaiką iki 8 metų;
- vieni augina vaiką iki 14 metų;
- vieni augina vaiką su negalia iki 18 metų.
Pasak teisininkės, auginant vaiką iki aštuonerių metų, tai nėra tik mamos teisė. Ja gali naudotis abu dirbantys tėvai – kiekvienas savo darbovietėje. Kaip aiškino R.Joskaudienė, nereikia būti vienišam tėvui ar įrodinėti, kad vaikas serga.
Kada darbdavys gali atsisakyti?
Pasak teisininkės, pagal šiuo metu galiojančią taisyklę darbdavys turi įrodyti, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas. Vadinasi, vertinamos konkrečios aplinkybės, o ne vien vadovo požiūris.
„Pavyzdžiui, elektroninių sąskaitų tvarkymas ir fizinė pacientų priežiūra – skirtingos situacijos. Svarbu, kokias užduotis žmogus iš tikrųjų atlieka ir kokių kliūčių kyla jas atliekant nuotoliu. Garantija nėra besąlyginė, bet ir atsisakymas negali būti formalus“, – teigė R.Joskaudienė.
Ką dar verta žinoti?
Kalbama ne tik apie vieną dieną per savaitę. Įstatymas nenustato, kad tėvams galima suteikti tik vieną nuotolinę dieną. Pasak teisininkės, galima prašyti dalį arba visą darbo laiką dirbti nuotoliu.
„Tai nėra automatinė teisė į bet kokią pasirinktą apimtį – vertinamas konkretus prašymas.
Darbas namuose nėra laisvadienis. Užduotys, terminai ir atsiskaitymas už darbą niekur nedingsta. Pasiekiamumą bei susitikimus aptarkite iš anksto. Nuotolinis darbas taip pat nereiškia pareigos būti pasiekiamam visą parą – darbo ir poilsio ribos išlieka“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Pasak jos, keičiasi darbo vieta, ne darbuotojo vertė.
„Vien nuotolinis darbas nėra pagrindas mažinti atlyginimą už tokį patį darbą ir darbo laiką. Su darbu susijusios papildomos išlaidos turi būti kompensuojamos; kompensacijos dydį ir mokėjimo sąlygas reikia suderinti“, – priminė ji.
Kaip prašyti, kad neliktų vietos neaiškumams?
Teisininkė rekomenduoja prašymą pateikti raštu: nurodykite vaiko amžių, pageidaujamą laikotarpį, nuotolines dienas, siūlomą darbo vietą ir užduočių atlikimo tvarką. Išsaugokite pateikimo įrodymą.
Pavyzdžiui:
„Auginu šešerių metų vaiką. Vadovaudamasi Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalimi, prašau nuo [data] trečiadieniais ir penktadieniais dirbti nuotoliniu būdu iš [adresas], išlaikant sutartą darbo laiko normą. Prašau suderinti darbo organizavimo sąlygas ir pateikti motyvuotą rašytinį atsakymą.“
„Darbdavys tokį su šeiminiais įsipareigojimais susijusį prašymą turi apsvarstyti ir motyvuotai atsakyti raštu. Tai numato Darbo kodekso 28 straipsnio 2 dalis.
Tačiau vien pateikę prašymą savarankiškai likti namuose nepradėkite. Pirmiausia suderinkite nuotolinį darbą – darbdavio tylėjimo nelaikykite leidimu“, – teigė R.Joskaudienė.
O jeigu atsakymas – nepagrįstas „ne“?
Teisininkė ragina išsaugoti prašymą, atsakymą ir darbo pobūdį patvirtinančius dokumentus. Dėl pažeistos teisės galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Bendras kreipimosi terminas – 3 mėnesiai nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie pažeidimą. Atleidimui ar nušalinimui ginčyti taikomas trumpesnis – 1 mėnesio terminas.
„Tėvams svarbu ne tik žinoti, ko galima prašyti, bet ir suprasti, kada darbdavio atsakymas turi būti pagrįstas įstatymu, o ne žodžiais „pas mus taip nepriimta“, – nurodė teisininkė.
Informacija aktuali 2026 m. rugsėjo 18 d. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. keisis atsisakymo kriterijus: bus vertinama, ar prašymą galima tenkinti dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų, o ne dėl per didelių sąnaudų. Taip pat bus svarbios taikomos kolektyvinės sutarties nuostatos.
