Sekite 15min Google
Tačiau pastaruoju metu darbo rinkoje nemažai paradoksų: vienuose sektoriuose darbdaviai vis dar susiduria su darbuotojų trūkumu, kituose vyksta pertvarkos ir atleidimai, vis didesnę įtaką tiek darbo pobūdžiui, tiek pačiai darbuotojų atrankai daro dirbtinis intelektas (DI) ir automatizacija.
„Rugsėjis ir sausis dažnai yra darbo ir darbuotojų paieškos pikai. Rudenį darbo rinką papildo studentai, ieškantys su mokslais derinamo darbo, aktyvesni tampa ir žmonės, kurie sprendimą keisti darbą buvo atidėję iki vasaros pabaigos. Po atostogų prie įprasto ritmo grįžta ir įmonių atrankų specialistai“, – sako „CVMarket.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Spūstys didėja, bet nuotolinis darbas nesitraukia
Rudenį į didmiesčių gatves sugrįžusios spūstys labiau liudija, kad tėvai veža savo vaikus į mokyklas ar darželius, bet ne tai, kad nuotolinis darbas nunyko ir visi sugrįžo į biurus. Darbo skelbimų statistika nuotolinio darbo pasiūlos mažėjimo taip pat nerodo.
„CVMarket.lt“ duomenimis, 2025 m. rugpjūtį nuotolinio darbo pasiūlymai sudarė 7,9 proc. visų darbo skelbimų, o 2026 m. rugpjūtį – 9,2 proc. Taigi per metus jų dalis netgi paaugo. Tiesa, skelbimų statistika nebūtinai atspindi visą nuotolinio darbo mastą. Ar skelbimą pažymėti kaip nuotolinį, pasirenka pats darbdavys, todėl dalis darbų, kuriuose leidžiama keletą dienų per savaitę dirbti iš namų, į šią kategoriją galėjo ir nepatekti.
Atleidimai nereiškia, kad darbuotojų nebereikia
Vienas ryškiausių šių metų darbo rinkos paradoksų – vienu metu matomi ir darbuotojų trūkumo, ir gausėjančių atleidimų požymiai. Daugiausia pokyčių pastebima gamybos bei technologijų bendrovėse. Darbuotojų mažinama dažniausiai dėl veiklos stabdymo, optimizavimo ar struktūrinių pokyčių. Taip pat dėl sektoriaus specifikos pagausėjo muitinės tarpininkų atleidimų.
Keičiasi ir IT sektorius. Pastebimas mažesnis dalies specialistų – ypač žemesnės kvalifikacijos – poreikis, sulėtėjo atlyginimų augimas, suaktyvėjo darbuotojų perkvalifikavimas ir struktūriniai pertvarkymai. Dažniausios priežastys – pokyčiai tarptautinėse rinkose ir technologinės transformacijos.
Tačiau tai nereiškia, kad technologijų specialistų poreikis apskritai nyksta. Keičiasi pati paklausa. Darbo rinkoje atsiranda pozicijų, kurių anksčiau praktiškai nebuvo: DI sistemų architektų, DI produktų vadovų, DI integravimo ir procesų optimizavimo specialistų, AI/ML inžinierių, užklausų inžinierių („prompt engineer“), generatyvinio DI programuotojų ar DI komandų vadovų.
„IT sektoriuje matome natūralią transformaciją. Dalis darbų automatizuojama naudojant dirbtinį intelektą, darbuotojai persikvalifikuoja, tačiau kartu auga specialistų, gebančių diegti DI sprendimus ir dirbti su analitika, poreikis“, – pastebi „CVMarket.lt“ atstovė.
Ieškantys darbo pasyvesni ir dėl atsiimtų pensijų
Nors pastaruoju metu dažnai skaitome apie atleidimus vienoje ar kitoje įmonėje, darbdaviai ir toliau susiduria tiek su reikiamos kvalifikacijos specialistų, tiek su mažiau kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.
Šiemet atrankų specialistai pastebėjo ir didesnį dalies kandidatų pasyvumą. Pasak jų, tam įtakos turėjo galimybė atsiimti išankstinę pensiją. Vasarą dalis žmonių buvo labiau linkę atostogauti, nei aktyviai ieškoti naujo darbo.
Specialistų stygiaus problemą įmonės mėgina spręsti gerindamos darbo sąlygas arba priimdamos mažiau patirties turinčius kandidatus ir juos apmokydamos. Mažiau kvalifikuotų darbuotojų trūkumą vis dažniau tenka kompensuoti samdant užsieniečius arba automatizuojant darbo vietas.
Keičiasi ir Lietuvos įmonėse dirbančių užsieniečių geografija. Darbo jėga atvyksta jau ne tik iš Ukrainos ar Baltarusijos. Lietuvos darbdaviai samdo žmones iš Vidurinės Azijos, Indijos, Filipinų ir kitų Pietų bei Pietryčių Azijos valstybių.
Dažniausiai atvykėliai įsidarbina transporto, pavėžėjimo, statybos, gamybos ir pramonės sektoriuose. Pasitaiko ir gerokai tolimesnių darbo migracijos krypčių – „CVMarket.lt“ specialistams teko girdėti apie Lietuvos pramonės įmones, įdarbinusias darbuotojų iš Argentinos.
DI jau abiejose darbo pokalbio stalo pusėse
Dirbtinis intelektas keičia ne tik tai, kokių darbuotojų reikia, bet ir kaip jie atrenkami.
Kai kurios įmonės DI jau naudoja pirminėje atrankoje – kandidatams pateikiami klausimai, tikslinama informacija. Tačiau vėlesniuose etapuose ir priimant galutinį sprendimą dėl darbuotojo pagrindinis vaidmuo kol kas vis dar tenka žmonėms.
DI naudojasi ir kandidatai. Jis padeda patobulinti gyvenimo aprašymus, pasiruošti darbo pokalbiams, pasikonsultuoti dėl darbdavio klausimų ar atrankos užduočių. Darbdaviai, norintys įsitikinti tikraisiais pretendento gebėjimais ir eliminuoti galimą DI pagalbą, kai kurias užduotis kviečia atlikti biure ir stebi, kaip jos atliekamos.
CV vis dar išlieka reikalingas. Tačiau gebėjimas kritiškai įvertinti DI sukurtą turinį tampa vis svarbesnis.
„Pasitaiko, kad su DI pagalba patobulintame CV lieka nelogiškų sakinių, išgalvotų žodžių ar net pačios DI užklausos fragmentų. Todėl dirbtinį intelektą galima naudoti kaip pagalbininką, tačiau prieš siunčiant CV darbdaviui jį būtina atidžiai perskaityti“, – sako R.Tatarėlytė.
Panaši situacija ir su motyvaciniais laiškais. Juos su DI pagalba šiandien galima parengti labai greitai, tačiau atrankų specialistai rimčiau vertina individualius, paties kandidato parašytus tekstus. Šabloninis ar DI sugeneruotas laiškas dažnai gan greitai atpažįstamas.
Tuo metu rimtesnėse pozicijose rekomendacijos išlieka svarbios. Atrankų specialistai ir toliau susisiekia su ankstesnėmis kandidatų darbovietėmis ir domisi jų patirtimi.
Atlyginimų skaidrumas keičia derybas
Dar viena ilgalaikė darbo rinkos kryptis – didėjantis atlygio skaidrumas. Nemažų pokyčių jau atnešė reikalavimas darbo skelbimuose nurodyti siūlomą atlyginimą.
Tai leido kandidatams lengviau palyginti skirtingų darbdavių pasiūlymus, o pačioms įmonėms – matyti, kiek konkurencingas jų siūlomas atlygis. Darbo užmokesčio dydis turi įtakos ne tik kandidatų srautui, bet ir tam, kokios kvalifikacijos žmonės atsiliepia į pasiūlymą.
Kartu specialistų trūkumas verčia darbdavius nuolat peržiūrėti finansinio paketo sąlygas. Ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojų rinkoje derybiniai svertai vis dar kandidato pusėje. Sėkmingą patirtį ir paklausias kompetencijas turintys žmonės neretai išvis nesvarsto naujo pasiūlymo, jeigu jame nemato aiškaus darbo sąlygų pagerėjimo, palyginti su dabartine darboviete.
Todėl net ir didėjant ekonominiam neapibrėžtumui negalima kalbėti apie vienodą darbdavių pozicijų sustiprėjimą visoje darbo rinkoje. Aukštos kvalifikacijos specialistų segmentuose konkurencija dėl darbuotojų tebėra didelė.
Kas laukia toliau?
Artimiausiais mėnesiais radikalių pokyčių Lietuvos darbo rinkoje nematyti. Darbdaviams ir toliau trūks dalies specialistų bei mažiau kvalifikuotos darbo jėgos, todėl konkuruoti dėl darbuotojų teks ne tik atlyginimu, bet ir darbo sąlygomis, lankstumu bei galimybėmis mokytis ir kilti karjeros laiptais.
Tačiau kartu spartės struktūriniai pokyčiai. Įmonės vis aktyviau automatizuos procesus, dalį darbų perduos DI sistemoms, keisis įprastų profesijų turinys. Kadangi pastaruoju metu DI, automatizavimo sprendimai vystosi itin sparčiai, vis didesnį pranašumą įgis darbuotojai, ne tiek turintys reikiamą kvalifikaciją, kiek gebantys greitai prisitaikyti, pastoviai mokytis ir įsisavinti technologijų naujoves bei paversti jas savo darbo įrankiu.
