Išėjo iš darbo vengdamas spaudimo
Kaip skunde nurodė pareiškėjas, pernai rudenį jis pradėjo dirbti AB „Kelių priežiūra“ meistru. Padirbęs keletą dienų, žmogus pateikė papildomus dokumentus dėl NPD taikymo, tarp jų buvo ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) išvada apie jam nustatytą negalią.
Dar po kelių dienų darbuotojas buvo iškviestas pokalbiui su bendrovės atstovais. Jo metu buvo pareikšta, kad dėl sveikatos būklės jis negali atlikti savo funkcijų, motyvuojant minėta išvada. Žmogaus aiškinimu, tai nėra teisinga, nes į darbą jis buvo priimtas pagal medicininę knygelę – jis atliko privalomą sveikatos patikrą, jam leista dirbti meistru. Visgi toks argumentas darbdavio pozicijos nepakeitė.
Kaip tvirtino pareiškėjas, darbdavys nepasiūlė jokių šios situacijos sprendimo variantų, tad, siekdamas išvengti tolesnio vadovų spaudimo, jis buvo priverstas išeiti iš darbo.
ANTA išvada pakeitė požiūrį
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai kreipusis į bendrovę „Kelių priežiūra“, šios atstovai pabrėžė, kad vadovavosi jiems pateiktu ANTA dokumentu, kuriame pareiškėjui taikomi darbo pobūdžio ir sąlygų apribojimai.
Kaip paaiškino bendrovės atstovai, kelių meistras turi dirbti esant triukšmui, temperatūrų svyravimams, naktimis, didesniame aukštyje, veikiant cheminėms medžiagoms ir kt., o tokios specifinės sąlygos yra nesuderinamos su pareiškėjui nustatyta bei ANTA dokumente patvirtinta negalia.
Bendrovės „Kelių priežiūra“ atstovai taip pat tikino, kad bandė susitarti su buvusiu savo darbuotoju – pasiūlė jam laiko pagalvoti, peržiūrėti bendrovėje esančias laisvas darbo pozicijas, taip pat gauti pakartotinę ANTA išvadą, bet žmogus esą pasirinko rašyti prašymą atleisti iš darbo.
Kontrolierė: darbuotojo teisės buvo pažeistos
Visgi, atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad darbdavys šioje situacijoje nebuvo teisus ir žmogui darbines funkcijas apribojo nepagrįstai.
Pasak lygių galimybių kontrolierės B.Sabatauskaitės, pagal galiojančius teisės aktus, darbuotojų tinkamumą dirbti konkretų darbą nustato gydytojai, atlikę privalomąjį sveikatos patikrinimą ir pateikę atitinkamą įrašą asmens medicinėje kortelėje: „Būtent medicininė kortelė yra dokumentas, patvirtinantis darbuotojų sveikatos būklę ir tinkamumą eiti pareigas, tad juo visų pirma ir privalo vadovautis darbdaviai“.
Jos teigimu, šiuo atveju, užuot ėmęsis priemonių pats, pavyzdžiui, bandęs pritaikyti darbo vietą ar tikslinęsis tinkamumą eiti pareigas dėl sveikatos būklės, darbdavys visą atsakomybę dėl šios situacijos perkėlė darbuotojui.
Kaip pastebėjo B.Sabatauskaitė, jei darbdaviui kyla pagrįstų abejonių dėl darbuotojo galimybių toliau tinkamai atlikti jam pavestas funkcijas, jis turi teisę siųsti žmogų neeiliniam sveikatos patikrinimui. Kaip parodė tyrimas, tokia procedūra nebuvo inicijuota.
Be to, buvo nustatyta, kad bendrovė „Kelių priežiūra“, kitaip nei numato teisės aktai, nepasiūlė pareiškėjui pritaikyti darbo vietos pagal jo sveikatos būklę, pavyzdžiui, pakoreguoti darbo funkcijas ar krūvį, taip pat jam nebuvo pasiūlyta kita konkreti darbo vieta. Taip pat, tyrimo duomenimis, bendrovė nesikreipė į atsakingas institucijas išsiaiškinti, kuriuo medicininiu dokumentu turėjo vadovautis.
„Tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl savo negalios atsidūrė blogesnėje padėtyje ir patyrė diskriminaciją. Darbdavys nesilaikė Lygių galimybių įstatyme įtvirtintos pareigos sudaryti vienodas darbo sąlygas, nepaisant negalios, taip pat užtikrinti tinkamų sąlygų pritaikymą darbuotojams su negalia“, – konstatavo kontrolierė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba primena, kad darbdaviai, vertindami darbuotojų medicininius dokumentus bei jų tinkamumą eiti pareigas dėl sveikatos būklės, privalo vadovautis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, Darbo kodeksu bei Lygių galimybių įstatymu.
