Darbdavys privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas
Pasak I.Mažeikaitės, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojai dirba biure, gamybinių įmonių patalpose ar lauke, darbdavio pareiga yra organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata.
„Karštis nėra tik diskomfortas – jis gali kelti realų pavojų darbuotojų sveikatai. Todėl darbdavys turi įvertinti riziką ir imtis priemonių jai mažinti: užtikrinti tinkamą darbo aplinką, galimybę atsivėsinti, pasirūpinti geriamuoju vandeniu bei, jei reikia, koreguoti įprastą darbo tvarką“, – sako ji.
Atliekant sunkesnį fizinį darbą, rekomenduojama darbo trukmė karštyje yra trumpesnė. Pavyzdžiui, vidutinio sunkumo fizinį darbą dirbantiems darbuotojams, esant 30 °C temperatūrai, rekomenduojama dirbti ne ilgiau kaip 3 valandas, o nuo 32 °C toks darbas apskritai nerekomenduojamas. Sunkiausią fizinį darbą atliekantiems darbuotojams ribos dar griežtesnės – esant 31 °C ir aukštesnei temperatūrai dirbti nerekomenduojama.
Advokatė taip pat primena, kad darbuotojams, dirbantiems lauke, kai oro temperatūra viršija 28 °C, darbdavys privalo suteikti specialias pertraukas ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Per įprastą 8 valandų darbo dieną tokioms pertraukoms turi būti skirta ne mažiau kaip 40 minučių, o jei dėl gamtinių sąlygų darbų saugiai atlikti neįmanoma, jie turi būti stabdomi.
Biuro patalpų temperatūra taip pat turi ribas
Nors biuruose dažniausiai veikia kondicionavimo ar vėdinimo sistemos, teisės aktai numato rekomenduojamą darbo laiko trukmę, jei patalpų temperatūra viršija nustatytas ribas.
Lengvą biuro ar administracinį darbą dirbantys darbuotojai, esant 28 °C temperatūrai, gali dirbti įprastą 8 valandų darbo dieną. Tačiau temperatūrai kylant rekomenduojamas darbo laikas trumpėja – esant 29 °C jis siekia iki 6 valandų, 30 °C – iki 5 valandų, 31 °C – iki 3 valandų, 32 °C – iki 2 valandų, o esant 32,5 °C rekomenduojama dirbti ne ilgiau kaip vieną valandą.
Ar galima reikalauti dirbti iš namų?
Vien dėl didelių karščių darbuotojas negali savavališkai nuspręsti dirbti nuotoliniu būdu.
„Lietuvos teisės aktai nenustato darbuotojo teisės karščių laikotarpiu vienašališkai (be darbdavio sutikimo) pereiti prie nuotolinio darbo. Tokios darbo organizavimo formos taikymas galimas tik darbdavio ir darbuotojo susitarimu. Išimtys taikomos tik tam tikroms Darbo kodekse numatytoms darbuotojų kategorijoms, pavyzdžiui, nėščiosioms ar vaiką (-us) auginantiems darbuotojams, tačiau laikantis DK nustatytų taisyklių.“, – pažymi advokatė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad praktikoje biurų patalpos neretai būna geriau pritaikytos karščiams nei darbuotojų namai, todėl nuotolinis darbas iš namų ne visada reiškia komfortiškesnes ir patogesnes darbo sąlygas.
Karštis neatleidžia nuo saugos reikalavimų laikymosi
Pasak I.Mažeikaitės, organizuojant darbus lauke rekomenduotina sunkiausius fizinius darbus planuoti ankstyvą rytą arba vakare, vengti intensyvaus darbo karščiausiomis dienos valandomis bei kiek įmanoma daugiau darbų atlikti pavėsyje.
Vis dėlto net ir per didžiausius karščius darbuotojai negali atsisakyti privalomų asmeninių apsaugos priemonių ir turi laikytis darbdavio nustatytos tvarkos.
„Statybvietėje šalmas ar kitos privalomos asmeninės apsaugos priemonės išlieka būtinos nepriklausomai nuo oro temperatūros. Darbdavio pareiga – visapusiškai pasirūpinti darbuotojų sauga ir sveikata, tiek juos apsaugoti nuo karščio neigiamų padarinių, tiek nuo kitų profesinių rizikų“, – pabrėžia I.Mažeikaitė.
