Ypač, pasak jos, taip nutinka tada, kai žmogus realiai dirba vieną darbą, vienam verslui ar vienoje darbo vietoje, bet „popieriuje“ viskas padalinta į kelias sutartis.
„Svarbu suprasti, kad dvi darbo sutartys savaime nėra blogai. Tai gali būti visiškai teisėta ir naudinga. Problema prasideda tada, kai darbuotojas žiūri tik į šiandien gaunamą sumą „į rankas“, bet neįvertina, kas vyksta su jo stažu, mokesčiais, viršvalandžiais, atostogomis, ligos ir nedarbo išmokomis“, – aiškina R.Joskaudienė.
1. Didžiausias mitas: dvi sutartys nereiškia dvigubo stažo
Darbuotojai dažnai galvoja: „Jeigu dirbu pagal dvi sutartis, vadinasi, man kaupiasi daugiau stažo.“
Anot R.Joskaudienės, yra ne visai taip.
„Pensijos stažas nėra skaičiuojamas pagal tai, kiek darbo sutarčių žmogus turi. Jis priklauso nuo oficialiai deklaruotų pajamų ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų.
Per vienerius metus negalima sukaupti daugiau nei vienų metų stažo. O jeigu per metus oficialiai uždirbama mažiau nei 12 minimalių mėnesinių algų, stažas gali būti sukauptas tik proporcingai“, – teigia R.Joskaudienė.
Pavyzdžiui, jei žmogus 2026 metais per dvi sutartis oficialiai gauna po 500 Eur „ant popieriaus“ per mėnesį, bendra suma per mėnesį yra 1 000 Eur, per metus – 12 000 Eur. Tačiau 2026 metais 12 MMA sudaro 13 836 Eur. Vadinasi, žmogus gali būti dirbęs visus metus, bet, pasak R.Joskaudienės, pensijai sukaupti ne pilnus metus, o tik apie 0,87 metų stažo.
„Tai labai svarbus niuansas: žmogus fiziškai dirbo metus, pavargo kaip už metus, gal net dirbo daugiau nei kiti, bet socialinio draudimo sistemoje jo stažas gali būti mažesnis“, – pabrėžia teisininkė.
2. Kur čia darbdavio interesas?
Čia, anot teisininkės, atsiranda mažiau matoma, bet labai praktiška detalė – vadinamosios „Sodros grindys“.
„Jeigu darbuotojo darbo užmokestis yra mažesnis nei MMA, tam tikrais atvejais darbdaviui gali tekti mokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės nei MMA sumos. Tačiau jeigu darbuotojas dirba ir pas kitą darbdavį, taikomos išimtys“, – sako R.Joskaudienė.
Todėl, anot jos, kai kuriems darbdaviams modelis „pasirašyk dar vieną sutartį kitur“ arba „turėsi dvi sutartis per dvi įmones“ gali būti finansiškai patogus.
„Darbdaviui tai gali reikšti mažesnius kaštus. Darbuotojui – mažesnes oficialias draudžiamąsias pajamas, mažesnį stažą ir mažesnes socialines garantijas ateityje“, – teigia teisininkė.
Kitaip tariant, tai, kas šiandien atrodo kaip „lankstus susitarimas“, rytoj gali virsti mažesne pensija, mažesne ligos išmoka, mažesne nedarbo išmoka ar silpnesne pozicija atleidimo atveju.
3. Mokesčių spąstai: NPD taikomas ne visur
Dar vienas dažnas pavojus – neapmokestinamasis pajamų dydis, arba NPD.
„Jeigu žmogus dirba keliose darbovietėse, NPD gali būti taikomas tik vienoje pasirinktoje darbovietėje. Jeigu jis taikomas netinkamai arba žmogus neįvertina bendrų savo pajamų, po metinės deklaracijos gali atsirasti nemaloni staigmena – mokėtina GPM suma“, – sako R.Joskaudienė.
Todėl dirbant pagal kelias sutartis, pasak teisininkės, būtina ne tik klausti „kiek gausiu į rankas?“, bet ir suprasti, kaip bus taikomas NPD, kas jį taikys ir ar metų pabaigoje neatsiras skola VMI.
4. Viršvalandžiai gali būti „paslėpti“ tarp sutarčių
Darbo teisėje svarbu ne tik tai, kas parašyta popieriuje, bet ir tai, kas vyksta realiai.
Anot R.Joskaudienės, jeigu žmogus dirba 8 valandas pagal vieną sutartį ir dar 4 valandas pagal kitą, kūnas netampa dvigubas. „Nuovargis, atsakomybė ir rizika sveikatai yra realūs.
Darbo laiko ir poilsio reikalavimai turi būti užtikrinami net ir tada, kai žmogus dirba keliose darbovietėse. Negalima „apeiti“ poilsio vien todėl, kad darbo laikas išskaidytas per kelias sutartis“, – sako R.Joskaudienė.
Ypač atsargiai, anot teisininkės, reikia vertinti situacijas, kai tas pats darbdavys siūlo „antrą sutartį“ už papildomas funkcijas.
„Tokiais atvejais dažnai turėtų būti kalbama ne apie naują darbo sutartį, o apie aiškų susitarimą dėl papildomo darbo, kuriame būtų nurodyta: kada atliekamas papildomas darbas, kokia jo apimtis valandomis, koks darbo užmokestis ar priemoka“, – sako teisininkė.
Jeigu darbuotojas atlieka iš esmės tą pačią funkciją, tik didesniu krūviu, tai, anot R.Joskaudienės, taip pat neturėtų būti gražiai pavadintas „papildomas darbas“, kuriuo išvengiama tinkamo apmokėjimo.
5. „Stažas“ yra ne viena sąvoka
Žmonės dažnai sako: „Man svarbu, kad eitų stažas.“ Bet teisininkė ragina atskirti bent du dalykus.
Pirmas – pensijos stažas, kuris priklauso nuo draudžiamųjų pajamų ir įmokų.
Antras – nepertraukiamas darbo stažas pas konkretų darbdavį. Jis gali būti svarbus papildomoms atostogoms, ilgalaikio darbo išmokoms ir kai kurioms kitoms garantijoms.
„Jeigu žmogus faktiškai daug metų dirba tam pačiam verslui, bet sutartys nuolat „permetamos“ per skirtingas įmones, darbuotojui gali būti sunkiau įrodyti tikrąjį darbo santykių tęstinumą ir naudotis tomis garantijomis, kurios priklauso nuo darbo pas tą patį darbdavį“, – sako R.Joskaudienė.
6. Atostogos, liga, atleidimas – kur dar slypi rizika?
Dirbant pagal kelias sutartis, viskas tampa sudėtingiau.
„Atostogas reikia derinti su keliais darbdaviais. Susirgus reikia informuoti visus darbdavius. Netekus vienos darbo sutarties, bet toliau dirbant pagal kitą, nedarbo išmoka nėra automatiška, nes reikia vertinti bedarbio statuso sąlygas“, – aiškina R.Joskaudienė.
Atleidimo atveju, pasak jos, taip pat svarbu, pagal kurią sutartį žmogus atleidžiamas, koks jo vidutinis darbo užmokestis, kiek laiko jis dirbo pas konkretų darbdavį ir ar jo pajamos nebuvo dirbtinai išskaidytos.
Todėl dvi sutartys, kaip teigia R.Joskaudienė, kartais reiškia ne „dvigubas garantijas“, o dvigubai daugiau vietų, kuriose darbuotojas gali prarasti aiškumą.
7. Kada dvi darbo sutartys yra normalu?
Dvi darbo sutartys, anot teisininkės, gali būti visiškai tinkamas sprendimas, jeigu:
darbdaviai iš tikrųjų skirtingi;
darbo funkcijos realiai atskiros;
darbo laikas aiškiai suderintas;
nepažeidžiami poilsio reikalavimai;
visas darbo užmokestis deklaruojamas oficialiai;
NPD taikomas tinkamai;
darbuotojas supranta, kaip tai paveiks jo stažą, išmokas ir mokesčius.
„Problema ne sutartyse. Problema – kai sutartys naudojamos tam, kad būtų paslėptas tikras darbo krūvis, sumažintos darbdavio išlaidos arba darbuotojui perkelta socialinė rizika“, – sako R.Joskaudienė.
Praktinis patarimas prieš pasirašant antrą sutartį
Prieš pasirašydami antrą darbo sutartį, R.Joskaudienė pataria užduoti sau ir darbdaviui penkis klausimus:
Kiek tiksliai valandų dirbsiu pagal kiekvieną sutartį?
Koks bus oficialus darbo užmokestis „ant popieriaus“?
Ar mano metinės pajamos leis sukaupti pilnus pensijos stažo metus?
Kur bus taikomas NPD?
Kas nutiks, jeigu susirgsiu, išeisiu atostogų arba būsiu atleistas?
