Sekite 15min Google
Būtent moterims po vaiko priežiūros atostogų dažniausia yra sunkiau sugrįžti į karjerą. Tačiau pasaulio ir Lietuvos darbdaviai jau ieško unikalių būdų, kaip išlaikyti ryšį su savo darbuotojais vaiko priežiūros atostogų metu bei kaip jų sugrįžimą padaryti kuo sklandesnį.
Geras darbdavio inicijuojamas socialinis ryšys yra svarbus, tačiau vien jo neužtenka tam, kad darbuotojas galėtų sklandžiai tęsti karjerą po vaiko priežiūros atostogų (toliau – VPA), yra įsitikinusi darbdavio įvaizdžio strategė, „DID Moons“ partnerė Justina Darulytė.
Grįžimą po VPA dažnai apsunkina per tą laiką pasikeitusi komanda, procesai, technologijos ir atsakomybės, o kartais – ir darbuotojo(s) abejonės, ar organizacijoje ji(s) vis dar turi tokias pačias profesines perspektyvas.
„Didžiausia rizika nėra ta, kad per VPA žmogus pamirš organizaciją. Didesnė rizika – kad organizacija pamirš jo kompetencijas ir potencialą. Darbuotojas gali būti kviečiamas į organizacijos šventes, bet negauti informacijos apie mokymus, vidines karjeros galimybes ar svarbius pokyčius. Tokiu atveju palaikomas emocinis ryšys, tačiau profesinis atotrūkis tik didėja“, – teigia J.Darulytė.
Ryšio forma turėtų būti suderinta iš anksto
Pasak ekspertės, vienos visiems tinkamos ryšio palaikymo formulės nėra. dalis tėvelių ir toliau nori gauti svarbiausias organizacijos naujienas, dalyvauti mokymuose ar retkarčiais susitikti su komanda. Kitiems VPA laikotarpiu svarbu visiškai atsitraukti nuo darbo.
Todėl dar prieš darbuotojui išeinant reikėtų sutarti, kokiu būdu ir kaip dažnai organizacija gali su juo susisiekti, kas taps pagrindiniu kontaktiniu žmogumi ir kokia informacija jam aktuali.
„Kvietimas palaikyti ryšį neturi virsti nebyliu lūkesčiu dirbti per atostogas. Darbuotojas turi galėti pasirinkti, ar nori gauti naujienas, būti informuojamas apie mokymus ir karjeros galimybes, dalyvauti komandos susitikimuose. Taip pat svarbu periodiškai pasitikslinti, ar jo poreikiai nepasikeitė“, – pabrėžia J.Darulytė.
Įdomu tai, kad kai kuriose valstybėse ryšio su VPA esančiu darbutoju palaikymo dienos yra apmokamos. Pavyzdžiui, Australijoje vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojas, suderinęs su darbdaviu, gali atvykti į mokymus, strateginę sesiją ar konferenciją ir už šį laiką gauti įprastą atlygį: „Taip darbdavys parodo, kad yra suinteresuotas darbuotojo augimu bei nori į jį investuoti. Lygiai taip pat, kaip investuotų, jeigu darbuotojas nebūtų išėjęs į VPA.“
Grįžimas neturėtų prasidėti nuo pilnos pašto dėžutės
Ne mažiau svarbus etapas vyksta dar iki pirmosios darbuotojo sugrįžimo iš VPA dienos. Darbdavio identiteto ir įvaizdžio strategė rekomenduoja likus vienam ar dviem mėnesiams aptarti iš VPA grįžtančio darbuotojo vaidmenį, darbo krūvį, lankstumo poreikius ir per atostogas organizacijoje įvykusius pokyčius.
„Grįžusiam žmogui dažnai pasiūloma prisijungti prie komandos taip, tarsi jo nebūtų buvę tik kelias savaites. Tačiau per metus ar dvejus gali pasikeisti vadovai, sistemos, klientai ir net pati darbuotojo pozicija. Todėl reikalingas ne formalus pasitikimas, o apgalvotas pakartotinis įvedimas į organizaciją. Beveik toks, kokį taikome organizacijos naujokams“, – sako J.Darulytė.
Sugrįžimo plane galetų būti numatomi pirmųjų 30, 60 ir 90 dienų tikslai, įtraukti atnaujinamieji mokymai, pristatytas mentorius ar kolega, padedantis susipažinti su pokyčiais, ir pamažu didinamas atsakomybių bei darbo krūvis.
„Žiūrėdami į įdomesnes pasaulio praktikas, matome ir gerokai ambicingesnių sprendimų. Pavyzdžiui, telekomunikacijų bendrovė „Vodafone“ yra pristačiusi modelį, pagal kurį po vaiko priežiūros atostogų darbuotojai šešis mėnesius gali dirbti 30 valandų per savaitę ir gauti visą darbo užmokestį.
Kiti pasaulio darbdaviai taip pat ieško unikalių būdų, kaip palaikyti ryšį su iš VPA grįžusiais darbuotojais: organizacijos steigia darželius darbovietėse ar siūlo auklių paslaugas, puoselėjamos darbuotojų tėvų bendruomenės, siūloma pagalba buityje pirmomis savaitėmis po kūdikio gimimo ir t.t.“
Tarp darbdavių klaidų – darbuotojo „nurašymas“
J.Darulytė pastebi, kad darbuotojo patirtis po VPA organizacijose neretai priklauso nuo tiesioginio vadovo požiūrio. Vieni aktyviai tariasi dėl lankstumo ir karjeros tęstinumo, kiti, norėdami „apsaugoti“ grįžusią mamą ar tėtį, nebeskiria jai sudėtingų projektų, kelionių ar didesnės atsakomybės.
„Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip rūpestis. Tačiau kai vadovas iš anksto nusprendžia, kad nauja mama ar tėtis nebenorės ambicingų užduočių ar paaukštinimo, rūpestis virsta karjeros ribojimu. Reikia ne spėlioti, ko žmogus nebenori, o jo paklausti“, – akcentuoja ekspertė.
Todėl organizacijoms rekomenduojama parengti ne tik bendrą vaiko priežiūros atostogų politiką, bet ir praktines gaires vadovams: kada ir kaip palaikyti ryšį, kaip pasirengti darbuotojo sugrįžimui, aptarti lankstumą ir užtikrinti, kad žmogui liktų prieinami matomi projektai, mokymai, atlygio peržiūros bei karjeros galimybės.
Per VPA eina į sporto klubus, yra apdrausti
Gerųjų praktikų, kaip palaikyti ryšį su darbuotoju VPA metu, pasitaiko ir Lietuvoje. Pati neseniai iš motinystės atostogų grįžusi „Danske Bank“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Akvilė Švolkienė pasakoja, kad jos darbovietėje vienu metu VPA įprastai būna apie 200–300 darbuotojų. Per VPA tėvai ir toliau gali naudotis dalimi įmonės naudų: biuruose veikiančiais sporto klubais ir valgyklomis, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, palankiomis sąlygomis gali tęsti privatų sveikatos draudimą bei kaupimą III pakopos pensijų fonde.
„Iš asmeninės patirties galiu pasakyti: net ir nedidelis ryšys su darboviete šiuo laikotarpiu yra svarbus. Žinojimas, kuo gyvena organizacija, galimybė susitikti su kolegomis ar išgirsti neseniai sugrįžusių žmonių patirtis padeda nesijausti atitrūkus ir ramiau ruoštis grįžimui. Todėl kitiems darbdaviams rekomenduočiau nepalikti VPA esančių tėvų visiškoje informacinėje tyloje. Toks ryšys svarbus jų emocinei savijautai ir kartu parodo, kad organizacijai žmogus rūpi ne tik tada, kai yra savo darbo vietoje“, – sako A.Švolkienė.
Ryšiui palaikyti darbuotojams taip pat siunčiami naujienlaiškiai, jie kviečiami į bendrus įmonės renginius ir specialiai VPA esantiems kolegoms skirtus „Danske Babies“ susitikimus. Juose darbuotojai gali išgirsti organizacijos naujienas iš vadovų, su personalo komanda aptarti praktinius VPA klausimus, o su neseniai į darbą grįžusiais kolegomis – pasikalbėti apie jų patirtį ir pasiruošimą sugrįžti.
Lietuvos darbdaviai pamažu domisi naujovėmis
Auklių agentūra „Mama ir auklė“ daugiausia dirba tiesiogiai su šeimomis, tačiau jos vadovė Ieva Augustinienė pastebi ir pirmuosius darbdavių bandymus įsitraukti sprendžiant darbuotojų vaikų priežiūros klausimus.
Tiesa, kol kas toks susidomėjimas Lietuvoje yra dar tik pirminiuose etapuose. Pasak agentūros vadovės, Vokietijoje darbdavių pagalba ieškant auklės jau prieš keletą metų buvo gerokai įprastesnė praktika.
„Kad suprastume skirtumus – Vokietijoje auklių startuolis per dieną gali aptarnauti daugiau nei 100 darbdavių. Įmonės savo darbuotojams ten padeda rasti tiek nuolatinę auklę, tiek laikiną pagalbą, kurios gali prireikti susirgus vaikui, vykstant į mokymus, konferenciją ar įgyvendinant svarbų projektą“, – pasakoja I.Augustinienė.
Ji džiaugiasi, kad Lietuvoje šeimos gali gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką: „Tačiau finansinė parama išsprendžia tik dalį problemos – patikimą auklę tėvams vis tiek reikia susirasti patiems. Darbdavys nebūtinai turi steigti darželį ar apmokėti visas priežiūros išlaidas. Kartais reikšminga pagalba gali būti patikimų paslaugų teikėjų atranka, galimybė greitai rasti laikiną auklę ar pagalba ieškant ilgalaikio sprendimo.“
