Ingos Balnanosienės teigimu, jaunuoliai nebenori dirbti sunkaus fizinio darbo, o darbo ieško paslaugų srityje.
„Jeigu kalbame apie jaunus žmones, tai, iš tiesų, turiu pastebėti, kad situacija nėra gera arba kitaip pasakius, gyvename naujoje realybėje“, – trečiadienį LRT radijui teigė I.Balnanosienė.
Pasak jos, tai yra nepaisant to, kad paskutiniais metais jaunimo nedarbas gerokai sumažėjęs.
„Jis yra net 1 proc. mažesnis už bendrą šalies vidurkį, siekia 6,7 proc. Vidutinė nedarbo trukmė jaunų sumažėjo, įdarbinimo tvarumas, tai yra persiregistravimas po darbo santykių taip pat mažėja procentiškai. Bet vis dėlto tai, kad turime 15 tūkst. jaunų žmonių, kurie arba neskuba ieškoti darbo, arba neskuba įgyti išsilavinimo, nes jo neturi, tai yra nauja šalies realybė“, – tvirtino Užimtumo tarnybos vadovė.
„Jaunuoliai šioje realybėje ir šiandien jie nori greitai, lengvai, lankstumą jie labai vertina, įmonės papildomas motyvacines priemones, laisvalaikio kambarius, visa kita. Jaunuoliai nebenori dirbti sunkaus fizinio darbo, didžioji dauguma jų nori dirbti paslaugų srityje, tai yra ofisuose ir nepaisant netgi to, kad neturi išsilavinimo“, – kalbėjo I.Balnanosienė.
Pasak Užimtumo tarnybos vadovės, jaunimas neskuba įsidarbinti, nes turi galimybių ilgiau pagyventi su tėvais, ieškotis patinkančių studijų ar darbo.
„Šalis stiprėja, tai natūralu, kad jaunimas neskuba, nes jie gali ilgiau gyventi su tėvais, jie gali ilgiau ieškotis jiems patinkančių studijų, jiems patinkančio darbo vėliau. Pamirškime tuos laikus, kai buvo natūralu, jog baigei mokyklą, tada stoji į universitetą arba profesinę mokyklą, po jos dar magistrantūra ir tada jau dirbi. Nebėra tų laikų ir su šita nauja realybe mums visiems reikia susitaikyti“, – sakė tarnybos direktorė.
„Yra padaryta kažkur kažkada labai didelė klaida mūsų valstybėje. Kad ir šeimose, mūsų švietimo sistemoje, ir viešajame sektoriuje, ir privačiame sektoriuje visi turime prisiimti tą atsakomybę, jeigu išsilavinimas ir profesinė karjera nebėra vertybė“, – pridūrė ji.
