Pastarosiomis dienomis pasaulį apskriejo skandalas, kai technologijų bendrovės „Astronomer“ generalinis direktorius ir žmogiškųjų išteklių (HR) vadovė buvo užfiksuoti „kiss cam“ metu per „Coldplay„ koncertą. Tai, kas galėjo likti asmeniniu reikalu, virto tarptautiniu reputaciniu fiasko: abu laikinai nušalinti, o CEO netrukus atsistatydino.
Tai ne tik bulvarinė naujiena – tai priminimas, kokios rizikos slepiasi dėl romantiškų santykių tarp vadovų ir pavaldinių.
Kur baigiasi flirtas ir prasideda reputacijos žala?
Romantiški santykiai darbo vietoje savaime nėra draudžiami. Tačiau kai į juos įsitraukia vadovybė – ypač aukšto lygio vadovas ir žmogiškųjų išteklių vadovė, atsakinga už etiką ir skaidrumą – situacija tampa itin jautri.
-
„Ryanair“ sureagavo į neištikimybės skandalu virtusį „Coldplay“ koncertą: socialiniame tinkle – juokelis
-
„Coldplay“ koncertas ir vadovo skandalas: kada kamera tampa teisinių problemų pradžia?
-
Dėl „Coldplay“ koncerto porelės – melagienų banga socialiniuose tinkluose: ar tikrai žmona dėkojo „už palaikymą šią sunkią akimirką“?
Tokiu atveju kyla klausimai:
- Ar komandos nariai gali tikėtis vienodo požiūrio ir sprendimų?
- Ar galima pasitikėti vadovybe, kai tarp jos narių – asmeniniai ryšiai?
- Kaip tai veikia įmonės reputaciją išorėje ir pasitikėjimą viduje?
„Coldplay“ koncerto situacija – klasikinis interesų konflikto pavyzdys. Santykiai tarp dviejų aukšto lygio vadovų, apie kuriuos, atrodo, nebuvo informuota organizacija, iškilo į viešumą netikėtai. Ir būtent tai atskleidė pagrindinę problemą: ne patys santykiai, o jų slaptumas ir nevaldomas reputacinis atgarsis.
Ar galima uždrausti meilę darbe?
Nei JAV, nei Lietuvoje įstatymai nedraudžia tarnybinių romanų. Tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato pareigą vengti interesų konfliktų. Ir čia jau darbdaviai gali numatyti vidines taisykles – etikos kodeksus, interesų konfliktų vengimo politikas ir pan.
Pavyzdžiui:
- JAV kai kurios organizacijos taiko vadinamuosius „love contracts“ – darbuotojai patvirtina, kad santykiai yra abipusiai ir savanoriški bei prisiima atsakomybę už galimas pasekmes.
- Jungtinėje Karalystėje ir Kanadoje darbuotojai privalo deklaruoti santykius, jei gali kilti interesų konfliktas.
Skandalo atveju problema galimai kilo būtent dėl to, kad „Astronomer“ neturėjo aiškios politikos tokiose situacijose. Santykiai tarp įtakingų įmonės vadovų nebuvo deklaruoti, o tai sukėlė klausimų dėl HR nepriklausomumo, galimos privilegijuotos padėties bei organizacinio skaidrumo.
Ką gali padaryti darbdaviai Lietuvoje?
Nors mūsų šalyje dar neteko matyti „kiss cam“ skandalų, situacija universali. Norint išvengti reputacinių krizių, darbdaviai turėtų:
- Aiškiai apibrėžti romantinių santykių tvarką vidiniuose dokumentuose (pvz., elgesio ar etikos kodeksuose).
- Įtvirtinti pareigą deklaruoti santykius tarp vadovų ir pavaldinių.
- Numatyti galimybę keisti organizacinę struktūrą ar pavaldumą, jei santykiai kelia objektyvumo riziką.
- Rengti mokymus apie seksualinio priekabiavimo prevenciją, interesų konfliktus ir profesinės etikos principus.
Kada reikia pranešti apie santykius?
Tai – vienas sudėtingiausių klausimų. Kada romanas jau „rimtas“? Ar pakanka vieno pasimatymo? Ar tik tada, kai santykiai tampa intymūs? O ką daryti, jei viena iš pusių – HR vadovė?
Šios dilemos neturi vienareikšmių atsakymų, todėl būtinas aiškus, iš anksto apgalvotas reglamentavimas. „Coldplay“ skandalas yra puikus priminimas ir Lietuvos organizacijoms: ne laukti krizės, o būti jai pasiruošus.
Moralas? Meilė darbe nebūtinai yra problema. Problema prasideda tada, kai trūksta skaidrumo, taisyklių ir elementaraus sąžiningumo. Ir kai viską sužinome ne iš HR – o iš stadiono ekrano.
