Kasdien žmogus priima daugybę sprendimų – remiantis elgsenos tyrimais, jų gali būti net apie 33–35 tūkst. per dieną. Dėl to daliai žmonių pažįstamas ir vadinamasis sprendimų paralyžius – kai net paprastas pasirinkimas tampa varginantis. Ilgainiui nuolatinė sprendimų gausa ima veikti savijautą: silpnėja susikaupimas, daugėja abejonių, sprendimai priimami impulsyviau. Šis reiškinys vadinamas sprendimų nuovargiu (angl. decision fatigue).
Laikinų darbų platformos „Workis“ vadovas Jurgis Kovas sako, kad sprendimų nuovargis dažniausiai prasideda kasdienybėje – ten, kur žmogus nuolat turi rinktis ir apsispręsti.
„Mes dažnai manome, kad pavargstame nuo didelio krūvio, tačiau neretai sekina pats sprendimų kiekis. Nuo buitinių pasirinkimų iki finansinių ar asmeninių klausimų – kiekvienas jų reikalauja įvertinti situaciją ir prisiimti atsakomybę. Net jei atskirai tie sprendimai nėra sudėtingi, jų gausa ilgainiui ima veikti savijautą“, – teigia J.Kovas.
Anot jo, pirmieji požymiai pasireiškia kasdienėse situacijose. Žmogus tampa dirglesnis, sunkiau susikaupia, o net nedideli pasirinkimai pradeda kelti įtampą. „Kai sprendimų per daug, natūraliai atsiranda noras jų išvengti. Vieni ima atidėlioti, kiti renkasi greičiausią variantą vien tam, kad nebereikėtų svarstyti. Tai nėra atsakomybės stoka – dažniau tai ženklas, kad žmogus tiesiog išsekęs“, – aiškina jis.
Pasak J.Kovo, toks išsekimas ilgainiui persikelia ir į darbą – ypač ten, kur sprendimų daug, o klaidos turi pasekmių. „Pavargstama nuo atsakomybės spręsti ir vertinti rizikas. Darbe tai tampa matoma gana greitai, kai sunkiau apsisprendžiama net dėl rutininių klausimų, mažėja iniciatyva, sudėtingesni sprendimai atidedami. Ilgainiui tai lėtina darbo tempą ir atsiliepia rezultatams“, – sako jis.
Kaip sumažinti sprendimų naštą kasdienybėje
Kai kurie verslo ekspertai atkreipia dėmesį, kad sprendimų naštą mažina aiškios iš anksto nusistatytos ribos. Pavyzdžiui, jei žmogui svarbu šeima, savaitgalio klientų skambučiai iš karto atkrenta ir nebereikalauja svarstymo. Jei prioritetas – kokybė, projektai su neįmanomais terminais tiesiog nepriimami. Tokios taisyklės pašalina dalį pasirinkimų dar prieš jiems tampant dilema.
Vis dėlto, jei sprendimų spaudimas tampa nuolatine būsena, vien kasdienės struktūros gali nepakakti. Tokiu atveju, anot J.Kovo, verta įsivertinti ir pačią darbo aplinką – kiek joje kasdien tenka planuoti, kurti, spręsti ir prisiimti atsakomybę už pasekmes.
Pasak jo, pirmiausia svarbu atskirti, kurie sprendimai iš tiesų yra strateginiai, o kurie – tik rutininiai. „Ne kiekvienas pasirinkimas turi ilgalaikių pasekmių. Jei visiems sprendimams skiriame vienodai daug dėmesio, natūralu, kad išsenkame. Daliai klausimų pakanka sprendimo, kuris yra pakankamai geras ir leidžia judėti pirmyn, o ne idealaus varianto“, – sako jis. Todėl naudinga iš anksto nusistatyti prioritetus, planuoti savaitę ir susikurti aiškias taisykles, kurios sumažintų kasdienių mikro-sprendimų kiekį.
Anot J.Kovo, padeda ir sąmoningas sprendimų paskirstymas dienoje. „Sudėtingesnius, daugiau atsakomybės reikalaujančius sprendimus verta priimti tada, kai turime daugiausia energijos, o rutininius – kiek įmanoma supaprastinti ir spręsti vadovaujantis aiškia tvarka. Kuo mažiau kasdien skiriame laiko smulkmenoms, tuo daugiau jėgų lieka svarbiems klausimams“, – aiškina jis.
Taip pat verta įsivertinti, ar dabartinis darbo pobūdis atitinka asmeninį darbo stilių. „Kai žmogus pavargęs nuo nuolatinio apsisprendimo, jam gali būti svarbus aiškumas – konkretus grafikas, apibrėžtos atsakomybės ribos, užduotys, kurias tiesiog reikia atlikti, o ne nuolat pergalvoti ar kurti iš naujo. Tai leidžia sumažinti sprendimų skaičių bent vienoje gyvenimo srityje“, – sako „Workis“ vadovas.
