Sekite 15min Google
Darbo ji vis dar ieško skelbimų portaluose bei socialiniame tinkle „LinkedIn“. Taip pat yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje.
Margarita pastebi, kad daugelyje skelbimų prašoma būtent to, ko jauni absolventai dažnai neturi galimybės sukaupti – darbo patirties.
„Liūdina, kad ieško darbuotojų su patirtimi, bet kaip ją gauti?“ – klausia jauna specialistė.
„Yra studentų, kurie tikrai turi ką pasiūlyti, net jei dar niekur nėra dirbę. Jaunimas dažnai nuvertinamas be reikalo. Tarp jaunų žmonių netrūksta motyvacijos, noro mokytis ir tobulėti. Kodėl niekas nesuteikia mums galimybės parodyti, ką sugebame?“, – klausia Margarita.
Sunkiausia rasti vietą, kur galėčiau pritaikyti studijų metu įgytas žinias.
Paklausta, ar sulaukė pagalbos iš Užimtumo tarnybos, Margarita sako, kad kol kas konkrečių pasiūlymų negavo. Jos nuomone, valstybė jaunam darbo ieškančiam žmogui galėtų skirti daugiau dėmesio ir aktyviau padėti žengiant pirmuosius žingsnius darbo rinkoje. Vis dėlto ji tikisi, kad prireikus tarnyba galėtų padėti daugiau.
Darbo ieškanti mergina sako dažnai girdinti panašias istorijas ir iš draugų. Anot jos, didžiausias iššūkis baigus studijas yra ne žinių trūkumas, o galimybė jas pritaikyti praktikoje.
„Sunkiausia rasti vietą, kur galėčiau pritaikyti studijų metu įgytas žinias. Dažnai tenka rinktis darbą ten, kur priima, o ne ten, kur galiu išnaudoti tai, ką išmokau“, – sako Margarita.
Problema ne visada yra darbo vietų trūkumas
Diskusijoje pristatyto „Kurk Lietuvai“ tyrimo duomenys rodo, kad Lietuva jau penkerius metus viršija Europos Sąjungos vidurkį pagal nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET) dalį. Patys jauni žmonės dažniausiai nurodo, kad jiems trūksta informacijos apie karjeros galimybes, darbo rinką ir prieinamą pagalbą. Įsidarbinti neretai trukdo ir darbdavių reikalaujama darbinė patirtis.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad veiksmingiausia pagalba yra paremta asmeniniu kontaktu ir individualiais sprendimais. Jie taip pat siūlo aktyviau į darbą su jaunimu įtraukti savivaldybėse dirbančius specialistus bei gerinti institucijų bendradarbiavimą.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį, kad problema dažnai slypi ne darbo vietų stokoje. Pasak jos, daliai jaunuolių sunku įsidarbinti dėl turimų įgūdžių ir darbdavių lūkesčių neatitikimo.
Pasak I. Balnanosienės, Jaunimo garantijų sistema numato, kad per keturis mėnesius jaunuoliui turi būti pasiūlytas darbas arba galimybė mokytis.
Jauni žmonės nebėra tie darbuotojai, kurie dešimt metų dirbs vienoje darbovietėje.
Vis dėlto, jos teigimu, šiandien svarbu ne tik pateikti pasiūlymą. Keičiasi ir pačių jaunų žmonių požiūris į darbą.
„Jauni žmonės nebėra tie darbuotojai, kurie dešimt metų dirbs vienoje darbovietėje. Jie keičia veiklas, išbando skirtingas sritis, išeina ir grįžta. Su tuo turime išmokti gyventi“, – teigia Užimtumo tarnybos vadovė.
Sistema neturi laukti, kol jaunuolis ateis pats
Europos Parlamento narys Hristo Petrov mano, kad viena didžiausių Jaunimo garantijų sistemos problemų yra ta, jog ji vis dar nepasiekia dalies jaunuolių, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Nors programa Europoje veikia jau ne vienus metus, nemažai nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių taip ir nesužino apie jiems skirtas galimybes.
Pasak europarlamentaro, sistema pernelyg dažnai remiasi prielaida, kad jaunas žmogus pats susiras informaciją ir kreipsis pagalbos.
„Jaunimo garantijų sistema turėtų aktyviau ieškoti jaunų žmonių ir juos įtraukti, o ne laukti, kol jie patys kreipsis pagalbos. Turime pereiti nuo pasyvaus prie aktyvaus veikimo modelio“, – sako H. Petrovas.
H. Petrovas pabrėžia, kad svarbu ne tik tai, kaip greitai jaunuolis sulaukia pasiūlymo, bet ir kokią naudą jis duoda ilguoju laikotarpiu. Pasak jo, skubus įdarbinimas ne visuomet tampa geriausiu sprendimu.
Ne visi jaunuoliai susiduria su tomis pačiomis kliūtimis
H. Petrovas pabrėžia, kad jaunimo nedarbo priežastys skiriasi. Vieniems įsidarbinti trukdo kvalifikacijos stoka, kitiems – transporto, būsto, sveikatos ar šeimos problemos.
Skubus įdarbinimas ne visuomet tampa geriausiu sprendimu.
Todėl, jo teigimu, pagalba turėtų būti teikiama „vieno langelio“ principu, vienoje vietoje suteikiant užimtumo, švietimo ir socialines paslaugas.
Pasak H. Petrovo, svarbu vertinti, ar jaunuolis vėliau išlieka darbo rinkoje, įgyja naujų įgūdžių ir turi galimybių augti profesiškai.
Reikia pagalbos arčiau žmogaus
Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius pabrėžia, kad jauniems žmonėms svarbu ne tik gauti darbo pasiūlymą, bet ir realią galimybę pradėti profesinį kelią.
„Pati Jaunimo garantijų idėja yra gera, tačiau jaunas žmogus neturėtų jausti, kad yra tiesiog siunčiamas iš vienos institucijos į kitą“, – sako jis.
„Svarbu ne bet koks darbas dėl statistikos, o toks pirmas žingsnis, kuris po metų leistų jaunuoliui jaustis tvirčiau nei šiandien“, – teigia V. Sinkevičius.
Jo teigimu, daugiausia dėmesio reikėtų skirti jaunuoliams, kurie nedirba, nesimoko ir gyvena mažesniuose miestuose ar regionuose. Tam būtinas glaudesnis savivaldybių, mokyklų, Užimtumo tarnybos, jaunimo organizacijų ir vietos verslo bendradarbiavimas.
Daugiausia dėmesio reikėtų skirti jaunuoliams, kurie nedirba, nesimoko ir gyvena mažesniuose miestuose ar regionuose.
Europarlamentaras pabrėžia, kad profesinio augimo galimybės turi būti prieinamos ne tik didžiuosiuose miestuose.
„Jei norime stiprių regionų ir kad jauni žmonės juose kurtų šeimas bei gyvenimą, ten turi būti ir normaliai apmokamas darbas, ir galimybė augti profesiškai“, – sako europarlamentaras.
„Nėra nemotyvuotų jaunuolių“
Tuo metu I. Balnanosienė ragina atsisakyti stereotipų apie jaunimą.
„Nėra nemotyvuotų jaunuolių. Reikia ieškoti prieigos prie jų“, – sako ji.
Pasak direktorės, viena dažniausių konfliktų tarp jaunų darbuotojų ir darbdavių priežasčių yra nepakankamai aiškiai aptarti lūkesčiai.
„Jeigu pozicija yra barmenas, žmogui iš anksto turi būti aiškiai pasakyta: taip, pagrindinė tavo užduotis bus būti barmenu, bet reikės ir stalus nuvalyti, ir takelius pašluoti. Tada žmogus iš karto pasakys, ar jam tai tinka“, – aiškina ji.
I.Balnanosienės teigimu, darbo rinkoje ne mažiau svarbus yra atviras dialogas. „Man nėra gražesnio klausimo už klausimą: kodėl? Jeigu negaliu žmogui paaiškinti, kodėl jis turi kažką daryti, vadinasi, galbūt to ir nereikia daryti“, – teigia pašnekovė.
Jos manymu, ilgalaikiai pokyčiai turi prasidėti dar mokykloje.
„Karjeros projektavimas turi tapti valstybės pamatu. Apie darbą kaip vertybę reikia pradėti kalbėti labai anksti“, – sako Užimtumo tarnybos vadovė.
Karjeros projektavimas turi tapti valstybės pamatu.
Ji taip pat pabrėžia, kad jaunimui reikėtų anksčiau suteikti žinių apie darbo rinką ir darbuotojų teises. „Darbo teisės pagrindų reikėtų mokyti ne tik dvyliktoje klasėje“, – pažymi I. Balnanosienė.
Ekspertai ir politikai sutaria, kad jaunimo užimtumo problema nėra susijusi vien su darbo vietų skaičiumi. Ne mažiau svarbu, ar jaunas žmogus gauna informaciją, reikiamą pagalbą ir galimybę praktikoje pritaikyti įgytas žinias.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
