Anot laikinų darbų platformos „Workis“ produkto vadovės Agnės Petrėnaitės, laikinas darbas pasitelkiamas tada, kai darbo krūvis staigiai kinta, augant užsakymams bei startuojant projektams. Daugiausia jo reikia gamyboje, logistikoje ir prekyboje, taip pat vasarą turizmo ir aptarnavimo srityse, o prieš šventes prekyboje ir sandėliavime. Tokie poreikiai kartojasi reguliariai, todėl įmonės juos ima planuoti iš anksto.
Būtent dėl to laikinas darbas vis dažniau tampa iš anksto planuojama praktika. „Įmonės laikiną darbą vis rečiau vertina kaip tik trumpalaikį sprendimą gaisrams gesinti. Šiandien tai yra sąmoningai planuojama personalo valdymo dalis, padedanti greitai reaguoti į svyruojančius krūvius, sezoniškumo keliamus iššūkius, darbuotojų ligas, atostogas ar projektinius pikus“, – pabrėžia ekspertė.
Pasak jos, ši tendencija išliks ir ateityje. „Laikino darbo vaidmuo augs, nes darbo rinka tampa vis sunkiau prognozuojama, o lankstūs įdarbinimo modeliai tampa ne išimtimi, o būtinybe“, – sako A.Petrėnaitė.
Kartu keičiasi ir darbuotojų požiūris. Žmonės sąmoningai renkasi lankstų darbo modelį, o verslai šią galimybę išnaudoja pritraukti skirtingų kompetencijų žmones pagal poreikį. Svarbų vaidmenį čia atlieka ir technologijos, leidžiančios greičiau suderinti verslo poreikius su darbuotojų pasiūla.
A.Petrėnaitės teigimu, įmonės dabar laikino darbo modelį vertina kaip būdą valdyti ne tik darbo apimtis, bet ir kaštus bei rizikas. „Tradicinis įdarbinimas reikalauja daug vidinių resursų, nuo skelbimų kūrimo ir jų sklaidos iki darbo pokalbių bei darbuotojų administravimo. Kai poreikis trumpalaikis, tuo užsiimti tampa neefektyvu ir brangu. Laikinas įdarbinimas leidžia šią naštą perkelti išorei, todėl įmonės gali greičiau priimti sprendimus ir koncentruotis į savo pagrindinę veiklą“, – sako ji.
Ekspertės tikinimu, toks modelis suteikia daugiau kontrolės planuojant išlaidas ir leidžia išvengti situacijų, kai sumažėjus darbo apimtims lieka perteklinis darbuotojų skaičius. Įmonės gali lanksčiau reguliuoti komandų dydį ir neįsipareigoti ilgam laikotarpiui.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad laikinas darbas leidžia įvertinti darbuotojus realiomis darbo sąlygomis. „Darbdaviai gali matyti, kaip žmogus dirba komandoje, kaip laikosi susitarimų ir kaip prisitaiko prie darbo tempo. Taip priimami pagrįstesni sprendimai dėl ilgalaikio bendradarbiavimo“, – pažymi A.Petrėnaitė. Pasak eskpertės, dėl šių priežasčių laikinas darbas vis dažniau tampa ne tik operaciniu sprendimu, bet ir nuoseklia personalo strategijos dalimi.
Didžiausias iššūkis – greitai įtraukti darbuotojus
Didžiausias problema įmonėms kyla ne tada, kai reikia rasti darbuotoją, o tada, kai jis turi pradėti dirbti iš karto. Tokiose situacijose svarbiausia, kaip greitai žmogus perpranta užduotis ir gali dirbti savarankiškai.
„Kadangi laikini darbuotojai dažniausiai prisijungia esant padidėjusiam darbo krūviui, labai svarbu, kad nuo pat pradžių aiškiai suprastų savo užduotis ir galėtų dirbti savarankiškai. Dėl to vis didesnę reikšmę įgauna aiškiai apibrėžti procesai ir iš anksto paruošti sprendimai, leidžiantys naujiems darbuotojams greitai įsilieti į komandą“, – sako ji.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad vien greičio neužtenka. Jei darbuotojas nėra pasiruošęs, klaidos ir darbo tempas krenta visai komandai, todėl vis svarbesnė tampa galimybė dar prieš darbą matyti žmogaus patirtį, įvertinimus ir pasirengimą.
Ne mažiau svarbus ir įsitraukimas. „Kai žmogus nuo pirmų akimirkų žino savo atsakomybes, darbo tikslus ir jaučiasi laukiamas komandoje, jis greičiau įsitraukia ir dirba užtikrinčiau. Net ir trumpalaikiame darbe aiški komunikacija bei suprantami procesai turi didelę įtaką darbuotojo patirčiai“, – pažymi A.Petrėnaitė.
