Daugiausia skundų pateikiama dėl užsieniečių, dirbančių kurjeriais, pavėžėjais, masažuotojais ir kirpėjais.
„Nors dalis paslaugų teikėjų bei darbdavių vis dar tikisi, kad kalbos klausimas išsispręs savaime, realybė – priešinga. Klientų nepasitenkinimas vis dažniau virsta oficialiais skundais ir teisinėmis rizikomis tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Nesiimant aktyvių veiksmų jau dabar, ateityje šios rizikos tik didės.
Lietuvos migracijos departamento ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. pradžioje šalyje gyveno 217 067 užsieniečių. Remiantis 2025 m. spalio 1 d. duomenimis, Lietuvoje dirbo apie 154 tūkst. užsieniečių. Didžiąją dalį jų sudaro asmenys iš trečiųjų šalių. Nuo 2026 m. pradžios įsigaliojusios Seimo priimtos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos įtvirtino pareigą užtikrinti tiesioginį klientų aptarnavimą valstybine lietuvių kalba Vyriausybės nustatytu lygiu.
Praktikoje tai reiškia, kad aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai privalo būti išlaikę valstybinės kalbos egzaminą ne žemesniu kaip A1 lygiu, o po dvejų metų – A2 lygiu. Šiuo metu išimtis taikoma tik asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga, bei Ukrainos karo pabėgėliams“, – teigia advokatų kontoros „CEE Attorneys“ partneris Aleksandras Masaliovas.
A.Masaliovas tęsia, kad nors valstybinės kalbos įgyvendinimo reikalavimus kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija, o ne Migracijos departamentas, pirmųjų kelių mėnesių įvykiai leidžia daryti išvadą, kad užsieniečių valstybinės kalbos mokėjimo bei vartojimo kontrolė bus stiprinama, be kita ko, bendradarbiaujant ir keičiantis informacija su Migracijos departamentu. Tikėtina, kad tokių pažeidimų bus nustatoma vis daugiau. Todėl užsieniečiai, dirbantys aptarnavimo srityje, bei jų darbdaviai turėtų imtis visų reikalingų priemonių tam, kad atitiktų keliamus reikalavimus.
Kita vertus, svarbu nepamiršti, kad jau yra parengtos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kurioms įsigaliojus užsieniečiai, pragyvenę Lietuvoje penkerius metus ir norėdami prasitęsti leidimą gyventi, turės pateikti kalbos mokėjimo pažymėjimą.
Be to, Seime jau yra įregistruoti arba diskutuojami ir rengiami teisės aktų projektai dėl užsieniečių kalbos mokėjimo, tokių kaip Kelių transporto kodekso pakeitimai, nustatantys valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus keleivinio transporto vairuotojams.
Dažniausios darbdavių klaidos
Įmonės dažnai kelia klausimą, ar būtina imtis veiksmų tuo atveju, kai užsieniečiai tiesiogiai neaptarnauja klientų. Pasak advokato, formaliai tokie darbuotojai šiuo metu neprivalo turėti valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimo, tačiau tai nereiškia, kad kalbos reikalavimai jiems neturės jokios reikšmės ateityje.
„Kaip ir minėta, yra parengtos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kurios numato kalbos mokėjimą kaip vieną iš sąlygų pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje. Tiesa, numatoma, kad šie nauji reikalavimai nebus taikomi tam tikroms užsieniečių grupėms, pavyzdžiui, aukštos kvalifikacijos darbuotojams, bet šiuo metu tokie užsieniečiai sudaro tik nedidelę dalį visų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių. Todėl pasirengimas šiam reikalavimui turi prasidėti iš anksto, nepriklausomai nuo to, ar įmonės darbuotojai užsieniečiai tiesiogiai aptarnauja klientus.
Ne mažiau aktualus ir praktinis aspektas – valstybinės kalbos vartojimo kontrolę vykdanti Valstybinė kalbos inspekcija gali taikyti atsakomybę (skirti baudą) tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, taip pat įpareigoti per nustatytą terminą išlaikyti egzaminą“, – sako A.Masaliovas.
Nors leidimo gyventi panaikinimas vien dėl neišlaikyto kalbos egzamino šiandien yra labiau teorinė nei praktinė rizika, nuobaudų visuma ir privalomų nurodymų nevykdymas tokią galimybę ateityje gali paversti realia.
Vis dėlto kalbos mokėjimo klausimą vertinti vien per formalių sankcijų prizmę būtų pernelyg siaura. Praktika rodo, kad dėl kalbos nemokėjimo aptarnavimo vietose kyla konfliktinių situacijų, kurios perauga į skundus ne tik kalbos priežiūros institucijoms, bet ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai arba kitoms valstybinėms įstaigoms. Tokiais atvejais kalbos reikalavimų nesilaikymas tampa ne administracine, o reputacine ir net diskriminacijos rizika.
Anot advokato, svarbu pabrėžti, kad kalbos mokėjimas yra tiesiogiai susijęs su teikiamų paslaugų kokybe ir klientų pasitikėjimu. Darbuotojas, kuris gali bendrauti valstybine kalba, mažina konfliktinių situacijų tikimybę, užtikrina sklandesnį aptarnavimą ir stiprina įmonės reputaciją. Todėl aktyvūs darbdavio veiksmai šioje srityje turėtų būti vertinami ne tik kaip teisinės atitikties, bet ir kaip verslo konkurencingumo priemonė.
Kaip išvengti galimų sankcijų
Nepaisant jau įsigaliojusių reikalavimų ir griežtėjančio požiūrio į Lietuvoje dirbančių užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimą, praktika rodo, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai šiam klausimui vis dar nesuteikia pakankamos reikšmės.
„Praktikoje yra tekę matyti ne vieną situaciją, kai užsienietis nori mokytis kalbos, tačiau dėl darbo krūvio tam nesudaromos realios sąlygos. Pavyzdžiui, jis iš darbo grįžta tik vėlai vakare, būna pavargęs, jėgų ir laiko pagalvoti apie mokymąsi tiesiog nebelieka.
Tokios istorijos aiškiai parodo, kad toli gražu ne visi darbdaviai sudaro sąlygas darbuotojui mokytis kalbos, nėra linkę jų skatinti ar motyvuoti mokytis“, – tvirtina advokatų kontoros partneris.
A.Masaliovas pataria, kad norėdamos išvengti galimų sankcijų, įmonės turėtų kalbos mokėjimą įtraukti į įmonės politiką, stebėti darbuotojų pažangą, svarstyti atitinkamų įsipareigojimų numatymą darbo sutartyse ir užtikrinti aiškią informaciją apie mokymosi bei egzaminavimo galimybes. Net ir tais atvejais, kai darbdavys neturi galimybės finansuoti kursų, tokios priemonės rodo aktyvias pastangas laikytis teisės aktų reikalavimų ir gali turėti reikšmės vertinant atsakomybę patikrinimo metu.
Valstybinės kalbos mokėjimas užsieniečiams Lietuvoje palaipsniui tampa ne pasirinkimu, o būtina sąlyga dirbti ir gyventi šalyje. Todėl darbdaviai, kurie šį procesą pradės valdyti jau dabar, ne tik sumažins teisines rizikas, bet ir sudarys sąlygas išlaikyti komandą.
