Sekite 15min Google
Šiuo klausimu LPSK kreipėsi į prezidentui Gitaną Nausėdą, premjerą Mindaugą Sinkevičių, vidaus reikalų ministrą Martyną Katelyną, socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę bei Seimo narius.
Pagal siūlomą projektą užsienietis galėtų Lietuvoje dirbti ir gyventi iki dvejų metų, tačiau tik pas konkretų darbdavį ir atlikdamas nustatytą darbo funkciją. Norint pakeisti darbdavį, reikėtų Migracijos departamento leidimo, o tai būtų galima daryti tik praėjus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams nuo darbo pradžios. LPSK teigimu, toks reguliavimas didintų darbuotojo priklausomybę nuo darbdavio ir silpnintų jo galimybes ginti savo teises.
„Tai gali tapti spąstais darbuotojui: kai nuo darbo santykių priklauso ne tik žmogaus pajamos, bet ir teisė gyventi Lietuvoje, darbuotojo derybinė galia tampa gerokai mažesnė. Žmogus gali bijoti reikalauti tinkamo atlyginimo, saugių darbo sąlygų ar kitų garantijų, nes konfliktas su darbdaviu gali kelti grėsmę jo migraciniam statusui“, – sako LPSK pirmininkė Dalia Jakutavičė.
Profesinės sąjungos ypač kritiškai vertina galimą darbo sutarties nutraukimo ir terminuoto darbo leidimo panaikinimo susiejimą. Darbuotojas gali netekti darbo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių – darbdavio bankroto, veiklos nutraukimo, darbuotojų skaičiaus mažinimo ar darbdavio sprendimo. Tokia sistema gali atgrasyti darbuotojus kreiptis į profesines sąjungas, Valstybinę darbo inspekciją ar Darbo ginčų komisiją.
LPSK taip pat įspėja apie dviejų lygių darbo rinkos riziką: vieni darbuotojai galėtų laisvai rinktis darbdavį, o kitų mobilumas būtų ribojamas dėl migracinio statuso. Darbo jėgos trūkumas, profesinių sąjungų nuomone, negali būti pagrindas kurti tokį modelį.
Prieš kalbant apie darbuotojų trūkumą būtina vertinti darbo užmokestį, darbo sąlygas, darbuotojų kaitą, galimybes įtraukti į darbo rinką Lietuvoje jau esančius žmones ir investicijas į kvalifikaciją bei darbo našumą.
LPSK atkreipia dėmesį ir į tai, kad projektu siūloma ne mažiau kaip 50 proc. bendros metinės užsieniečių įdarbinimo kvotos skirti terminuoto darbo leidimams. Tai reikštų, kad darbuotojų, kurių teisė gyventi ir dirbti Lietuvoje būtų glaudžiai susieta su konkrečiu darbdaviu, dalis būtų iš anksto nustatyta kaip reikšminga visos darbo migracijos kvotos dalis.
„Jeigu Lietuvai reikia darbuotojų, turime konkuruoti darbo užmokesčiu, geromis darbo sąlygomis ir socialinėmis garantijomis, o ne darbuotojo priklausomybe nuo darbdavio. Žmogus turi atvykti į Lietuvos darbo rinką ir turėti galimybę joje laisvai judėti, o ne tapti konkrečiam darbdaviui priskirta darbo jėga“, – pabrėžia D. Jakutavičė.
LPSK ragina atsisakyti siūlomo atskiro terminuoto darbo migracijos modelio ir Lietuvos darbo migracijos politiką grįsti darbuotojų teisių apsauga, vienodomis konkurencinėmis sąlygomis, socialinio dempingo prevencija, kolektyvinių derybų stiprinimu ir kokybiškų darbo vietų kūrimu.
