Sekite 15min Google
„Mamadienis“ nėra skirtas tik mamoms
Pirmiausia svarbu išsklaidyti dažną mitą. Sąvokos „mamadienis“ ir „tėvadienis“ yra tik kasdienėje kalboje vartojami pavadinimai.
Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje teisė į papildomą poilsio laiką siejama ne su biologinės mamos ar tėčio statusu, o su tuo, ar darbuotojas augina vaiką.
Valstybinė darbo inspekcija taip pat aiškina, kad sąvoka „asmuo, auginantis vaiką“ yra vertinamoji. Svarbu ne vien giminystės ryšys ar formalus įrašas dokumentuose, bet ir tai, ar darbuotojas:
- palaiko su vaiku nuolatinį ir nepertraukiamą ryšį;
- realiai rūpinasi jo kasdieniais poreikiais;
- dalyvauja auklėjant ir ugdant;
- skiria vaikui savo laiką ir dėmesį;
- prisiima atsakomybę už vaiko gyvenimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko auginimui būdingi nuolatinumo ir nepertraukiamumo požymiai bei pastovus psichologinis ir socialinis kontaktas su vaiku.
Kodėl oficialiai paskirtos globėjos padėtis yra ypač aiški?
„Vaiko laikinoji globa nėra paprastas šeimos susitarimas „kurį laiką prižiūrėti anūką“.
Laikinoji globa reiškia, kad globėjui teisės aktų nustatyta tvarka patikėta vaiko priežiūra, auklėjimas, ugdymas, atstovavimas jo teisėms ir teisėtiems interesams“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pasak jos, globėjas privalo:
- užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą;
- rūpintis jo sveikata ir mokymusi;
- auklėti vaiką;
- rūpintis jo laisvalaikiu;
- atstovauti vaiko interesams.
Todėl, anot teisininkės, oficialiai paskirta močiutė globėja, su kuria vaikas gyvena ir kuri vykdo globėjos pareigas, turi labai tvirtą pagrindą būti laikoma darbuotoja, auginančia vaiką.
„Vien tai, kad ji yra ne vaiko mama, o močiutė, šios teisės nepanaikina“, – pabrėžė ji.
Kokia garantija jai priklauso 2026 metais?
„Kadangi vaikui yra 10 metų, pagal šiuo metu galiojančią Darbo kodekso tvarką darbuotojai, auginančiai vieną vaiką iki 12 metų, priklauso:
viena papildoma apmokama poilsio diena per tris mėnesius
arba, darbuotojos pasirinkimu,
darbo laiko sutrumpinimas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius.
Už šį poilsio laiką mokamas darbuotojos vidutinis darbo užmokestis“, – aiškino R.Joskaudienė.
Taigi, pasak teisininkės, močiutė gali prašyti, kad jai priklausantis papildomas poilsio laikas būtų suteiktas būtent 2026 m. rugsėjo 1 dieną, ir tą dieną palydėti globojamą vaiką į mokyklą.
Ar jai dar papildomai priklauso pusdienis rugsėjo 1-ąją?
Čia, pasak teisininkės, slypi svarbiausias niuansas.
Darbo kodekse numatytas apmokamas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną suteikiamas tik tiems darbuotojams, kurie:
- augina vaiką iki 14 metų;
- vaikas mokosi pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programą;
- tačiau darbuotojui nepriklauso mamadienis ar tėvadienis.
„Todėl šiuo atveju močiutė negali pasinaudoti ir visa papildoma poilsio diena, ir dar atskiru apmokamu rugsėjo 1-osios pusdieniu.
Kadangi dėl 10 metų vaiko jai priklauso papildoma poilsio diena pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalį, ji gali prašyti šią dieną panaudoti rugsėjo 1-ąją, tačiau papildomas pusdienis šalia jos nesuteikiamas. (Valstybinė darbo inspekcija)“, – aiškino R.Joskaudienė.
Kitaip tariant, tai nėra papildoma laisva diena vien dėl rugsėjo 1-osios – tai močiutei priklausančio „mamadienio“ panaudojimas pirmąją mokslo metų dieną.
Ką pateikti darbdaviui?
„Rekomenduočiau nelaukti paskutinės dienos ir pateikti darbdaviui rašytinį prašymą, kuriame būtų nurodyta:
Vadovaudamasi Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalimi, prašau 2026 m. rugsėjo 1 d. suteikti man papildomą poilsio dieną, mokant vidutinį darbo užmokestį. Esu oficialiai paskirta 10 metų vaiko laikinąja globėja, vaikas gyvena kartu su manimi ir yra mano faktiškai auginamas bei prižiūrimas“, – nurodė R.Joskaudienė.
Prie prašymo tikslinga pridėti:
- sprendimo, kuriuo močiutė paskirta laikinąja globėja, kopiją;
- dokumentą, patvirtinantį vaiko amžių, jeigu darbdavys šių duomenų neturi;
- prireikus – kitą dokumentą, patvirtinantį, kad globa tebegalioja.
Pasak teisininkės, konkreti naudojimosi papildomu poilsiu tvarka gali būti nustatyta darbovietės vidaus dokumentuose, todėl apie pageidaujamą dieną reikėtų pranešti kuo anksčiau. Tačiau darbdavys negali paneigti pačios įstatyme nustatytos teisės vien todėl, kad darbuotoja yra vaiko močiutė, o ne biologinė motina.
Ne kiekvienai močiutei ši garantija priklauso automatiškai
Svarbu nepainioti skirtingų situacijų.
Vien tai, kad žmogus yra vaiko močiutė, savaime nesuteikia teisės į „mamadienį“. Jeigu močiutė tik retkarčiais prižiūri vaiką, palydi jį į mokyklą ar padeda tėvams, tačiau vaiko nuolat neaugina, ši garantija jai paprastai nepriklausytų.
„Tačiau kai močiutei oficialiai paskirta vaiko laikinoji globa, vaikas su ja gyvena, o ji kasdien vykdo globėjos pareigas, situacija yra iš esmės kitokia.
Taip pat nereikėtų sutapatinti laikinosios globos su neformaliu šeimos susitarimu, laikina vaiko priežiūra ar paprastu tėvų įgaliojimu. Tokiais atvejais teisė į papildomą poilsį turėtų būti vertinama individualiai pagal faktines vaiko auginimo aplinkybes“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Svarbus pokytis nuo 2027 metų
Nuo 2027 m. sausio 1 d. teisė į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius bus išplėsta darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų. Dėl šio pakeitimo nebeliks atskiro apmokamo pusdienio pirmąją mokslo metų dieną – darbuotojai galės naudotis jiems priklausančiu papildomu poilsio laiku
„Ši situacija dar kartą parodo: darbo teisės garantijos šeimai vertinamos ne pagal tai, kaip žmogų pavadiname – mama, tėčiu ar močiute, – o pagal tai, kas iš tiesų kasdien augina vaiką ir prisiima už jį atsakomybę“, – pridūrė R.Joskaudienė.
