Profesinės sąjungos sako, kad direktyva padės mažinti diskriminaciją ir suteiks darbuotojams realius įrankius ginti savo teises, tačiau darbdaviai perspėja apie augančią administracinę naštą, neaiškumus ir nepasirengusias sistemas. Tuo metu pati „Sodra“ pripažįsta, kad iki birželio pasirengti naujiems duomenų tvarkymo reikalavimams gali nespėti.
Direktyvos tikslas – mažinti atlyginimų nelygybę
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pagrindinis Skaidraus atlygio direktyvos tikslas – mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį bei stiprinti darbuotojų teisę į teisingą atlyginimą.
„Vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis ES išlieka reikšmingas – 2020 m. jis siekė 13 proc. ir per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo tik nežymiai. Lietuvoje 2024 m. šis skirtumas sudarė 9,4 proc., o nuo 2015 m. sumažėjo vos 3,6 procentinio punkto. Toks lėtas atotrūkio mažėjimas rodo, jog šios problemos sprendimui reikia papildomų priemonių, kurios ir yra numatomos Darbo kodekso projekte“, – 15min atsiųstame komentare teigė ministerija.
Kai kuriuose sektoriuose skirtumai yra dar ryškesni. Pavyzdžiui, finansų ar sveikatos sektoriuose vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis gali viršyti 30 proc. Verslo konsultantė iš Švedijos Sara Jonasson aiškino, kad atlyginimų skirtumus lemia ne viena priežastis.
„Darbo rinka išlieka gana segreguota – vyrai ir moterys dažnai renkasi skirtingas profesijas, o darbas socialiniame sektoriuje, kurį renkasi daugiau moterų, yra nuvertintas“, – sakė ji.
Pagal numatytą tvarką darbuotojai galėtų sužinoti, kiek vidutiniškai uždirba tokį patį arba lygiavertį darbą dirbantys kolegos. Vis dėlto konkrečių asmenų atlyginimai nebūtų viešinami – būtų pateikiami tik pareigybių grupių vidurkiai.
Ministerija tikino, kad tai turėtų stiprinti pasitikėjimą darbovietėse, o ne kelti konfliktus. „Darbo užmokesčio skaidrumas įstaigose turėtų kurti socialiai atsakingą aplinką, stiprinti darbdavių atsakomybę ir didinti darbuotojų pasitikėjimą įmone“, – nurodė SADM.
Tačiau darbdaviai laikosi kitokios nuomonės.
