Sekite 15min Google
Vienas tokių projektų – „KN Energies“ koordinuojamas „CCS Baltic Consortium“, su esmine projekto dalimi – Klaipėdoje planuojamu CO₂ perkrovos terminalu. Jis turėtų tapti svarbia jungtimi Baltijos regiono CO₂ surinkimo ir transportavimo grandinėje – iš Lietuvos ir Latvijos pramonės įmonių surinktas CO₂ per Klaipėdą būtų išgabenamas specializuotais laivais ilgalaikiam saugojimui po Šiaurės jūros dugnu.
Tokia infrastruktūra aktuali sunkiajai pramonei, kur dalies emisijų sudėtinga išvengti kitais būdais, todėl galimybė surinkti ir išgabenti CO₂ svarbi ir įmonių konkurencingumui. Terminalo vystymui ir vėlesnei eksploatacijai taip pat reikės įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų. „KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė sako, kad skirtingais projekto etapais keisis ir reikalingų kompetencijų spektras.
„Vystymo etape ypač svarbios yra projektų valdymo, procesų inžinerijos, energetikos, aplinkosaugos, teritorijų planavimo, leidimų gavimo ir tarptautinio reguliavimo kompetencijos. Eksploatacijos etape didės procesų inžinierių, automatizavimo ir valdymo sistemų specialistų, jūrų logistikos ekspertų, terminalų operatorių, techninės priežiūros, saugos specialistų bei duomenų analitikų poreikis“, – sako R.Tumėnienė.
Specialistų rengimas technologijas dar vejasi
Klaipėdos universiteto (KU) Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto studijų prodekanas doc. dr. Audrius Senulis pripažįsta, kad kai kurių naujiems energetikos projektams reikalingų žinių specialistų rengime iki šiol neprireikdavo.
„Tokių kompetencijų anksčiau nebuvo didelio poreikio. Tačiau į naujų specialistų rengimą galėtume įsijungti gana sklandžiai – universitetuose jau dėstomos disciplinos, aprėpiančios slėginių įrenginių eksploatavimą, vamzdynus, terminalų ir technologinių procesų valdymą“, – sako dr. A.Senulis.
Jo teigimu, atsirandant naujai infrastruktūrai šį pagrindą galima papildyti naujais pasirenkamaisiais studijų dalykais. Kurti atskiras programas kiekvienai naujai technologijai nebūtinai prasminga – daugeliu atvejų reikės jau šiandien rengiamų mechanikos, elektros, energetikos, valdymo inžinerijos ir IT specialistų, tik turinčių platesnį kompetencijų lauką.
KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Mokslo ir tarptautinių ryšių prodekanė dr. Gintvilė Šimkonienė taip pat sako, kad didžiausias pokytis greičiausiai vyks profesijų turinyje.
„Šiandien inžinieriui greta tvirtų savo srities žinių reikia gebėti analizuoti duomenis, taikyti skaitmenines technologijas, vertinti poveikį aplinkai ir valdyti projektus. Specialistams tenka dirbti tarpdisciplininėse komandose, todėl svarbu suprasti, kaip techniniai sprendimai veikia energetiką, pramonę, logistiką, aplinką bei ekonomiką“, – sako dr. G.Šimkonienė.
Reikės išmanyti ne atskiras technologijas, o visą grandinę
R.Tumėnienės vertinimu, ryškiausiai specialistų poreikis augs inžinerijos srityje – ypač procesų, mechanikos, elektros, automatikos ir jūrų infrastruktūros. Kartu vis svarbesnės taps aplinkosaugos bei skaitmeninės kompetencijos.
Jos teigimu, CO₂ infrastruktūros projektai glaudžiai susiję su emisijų apskaita, poveikio aplinkai vertinimu, klimato politika ir tarptautiniais reguliavimo reikalavimais. Moderni energetikos infrastruktūra taip pat vis labiau remiasi automatizavimu, duomenų analitika ir kibernetiniu saugumu.
„Lietuva turi stiprią energetikos, pramonės ir jūrų sektoriaus specialistų bazę, kuri gali tapti geru pagrindu naujų technologijų projektams. Tačiau CO₂ surinkimo ir saugojimo grandinė Lietuvoje dar tik vystoma, todėl tiesioginės praktinės patirties šioje srityje kol kas nėra daug. Ateityje ypač reikės specialistų, išmanančių visą grandinę – nuo CO₂ surinkimo pramonėje iki transportavimo ir ilgalaikio geologinio saugojimo“, – sako R.Tumėnienė.
Ruoštis reikia dar iki atsirandant darbo vietoms
Dideli energetikos infrastruktūros projektai vystomi ne vienerius metus, todėl, pasak Dr. G.Šimkonienės, universitetams svarbu iš anksto sekti technologinius pokyčius ir kartu su verslu vertinti, kokių kompetencijų reikės ateityje.
„Universitetas turi žvelgti į priekį ir jau šiandien numatyti, kokių žinių, gebėjimų reiks ateities specialistams. Svarbu rengti specialistus ne konkrečiai darbo vietai, o gebančius spręsti šiandienos inžinierinius uždavinius, kurti, diegti, vertinti ir įvertinti ateities technologijas. Tam būtinas tvirtas fundamentinių ir inžinerinių žinių, skaitmeninių kompetencijų, projektinio darbo ir bendradarbiavimo su verslu pagrindas“, – sako Dr. G.Šimkonienė.
Pasak R.Tumėnienės, nauji energetikos projektai ateityje didins aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį ne tik pačioje energetikoje, bet ir inžinerijos, technologijų, logistikos bei susijusių paslaugų sektoriuose.
„Nauja infrastruktūra kuria tiesiogines darbo vietas ir skatina susijusių paslaugų, inžinerijos, logistikos bei technologijų sektorių augimą. Tikėtina, kad stiprės ir verslo, universitetų bei profesinio rengimo įstaigų bendradarbiavimas. Klaipėdos regionui tai suteiks papildomų galimybių pritraukti talentus ir kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas“, – sako R.Tumėnienė.
