Bijo kandidatuoti, išeiti iš darbo, kalbėtis dėl atlyginimo
Per pastaruosius 3-jus metus daugiau nei trečdalis apklaustųjų (36,7 proc.) pripažino riboję savo profesinius sprendimus dėl amžiaus. Tai dažniau darė moterys (40 proc.) nei vyrai (28,1 proc.).
Tarp dėl amžiaus savo sprendimus ribojusių respondentų net 9 iš 10 (90,9 proc.) bent kartą susilaikė nuo kandidatavimo į dominančią darbo poziciją, o beveik 3 iš 4 (73,9 proc.) nedrįso išeiti iš darbo baimindamiesi, kad jų amžius trukdys sklandžiai naujo darbo paieškai.
Manydami, kad jų amžius gali būti kliūtis, bent kartą pokalbio apie darbo užmokesčio augimą ar kitus jiems svarbius darbo sąlygų pokyčius nedrįso inicijuoti beveik 3 iš 4 (73,4 proc.), o pokalbio apie paaukštinimą ar profesinį augimą – 70,5 proc. lietuvių. 2 iš 3 (66 proc.) respondentų bent kartą nedrįso parodyti iniciatyvos siūlydami idėją ar atlikdami užduotį.
„Duomenys rodo, kad amžizmas nėra vien darbdavių elgesio problema – ilgainiui jis pastūmėja pačius darbuotojus į „savicenzūrą“. Žmonės patys ima manyti esantys „netinkamo amžiaus“ ir dėl to atsisako kandidatuoti, siekti paaukštinimo ar keisti karjeros kryptį.
Tokia situacija nepalanki ne tik darbuotojams, bet ir organizacijoms. Darbo rinkoje, kurioje vis dažniau kalbame apie talentų trūkumą ir visuomenės senėjimą, prarasti kompetentingus specialistus dėl stereotipų yra prabanga, kurią verslas vis sunkiau gali sau leisti“, – tyrimo rezultatus komentuoja Violeta Jakutė, „Emplonet“ vadovė.
Tyrimo skaičius papildo ir atviri respondentų komentarai, leidžiantys geriau suprasti, kaip diskriminacija dėl amžiaus pasireiškia praktikoje. Dalis tyrimo dalyvių pripažino vengiantys ieškoti naujo darbo, nes jaučiasi darbo rinkoje vertinami kaip „per seni“. Kiti dalinosi abejonėmis dėl savo tempo ir energijos – lygindami save su jaunesniais kolegomis, jie jautėsi mažiau konkurencingi.
Taip pat matyti, kad tam tikros formuluotės darbo skelbimuose gali būti suprantamos kaip atgrasomasis signalas. Pavyzdžiui, frazė „jaunatviškas kolektyvas“ kai kuriems respondentams sudaro įspūdį, kad vyresni kandidatai tokioje darbo aplinkoje nėra laukiami, todėl jie nusprendžia nekandidatuoti net ir tada, kai pati pozicija juos domina. Dalis nurodė išvis pasitraukę iš aktyvios darbo paieškos, ir net ir radę dominančią poziciją, savo gyvenimo aprašymo nebesiunčia.
Nusivylę ne tik vyresni darbuotojai, bet ir jaunimas
Tyrimas parodė, kad amžizmas ryškiausiai siejamas su vyresnių kartų patirtimis – „kūdikių bumo“ (gimusių 1946–1964 m.) ir X (1965–1980 m.), tačiau jo poveikį jaučia ir dalis Z kartos (1997–2010 m.) atstovų.
Net 81 proc. „kūdikių bumo“ ir 72,3 proc. X kartos atstovų sutiko su teiginiu, kad jų galimybės būti paaukštintiems ar rasti naują darbą yra mažesnės dėl amžiaus. Jaunesnėse kartose taip manančiųjų dalis buvo gerokai mažesnė: su šiuo teiginiu sutiko 37,9 proc. Y kartos (1981–1996 m.) ir 40,8 proc. Z kartos respondentų.
Kad jų „karjeros traukinys jau nuvažiavo“, mano 61,9 proc. „kūdikių bumo“ ir daugiau nei pusė (56,1 proc.) X kartos žmonių. Jaunesnėse kartose šis jausmas išreikštas gerokai silpniau: su tokiu teiginiu sutiko 28,6 proc. Y kartos ir 18,4 proc. Z kartos atstovų.
Maždaug kas antras (50 proc.) „kūdikių bumo“, X (54,1 proc.) ir Z (51 proc.) kartos asmenų sutiko, kad dėl patiriamo amžizmo mažėja jų pasitikėjimas savimi bei savivertė. Taip pat 45,3 proc. „kūdikių bumo“, 48,5 proc. X ir 42,9 proc. Z kartos respondentų teigė patiriantys nerimą ir emocinį išsekimą. Tuo metu Y karta jaučiasi kiek ramiau – tokiems teiginiams pritarė atitinkamai 37,4 proc. ir 29,6 proc. apklaustųjų.
Pusė (50 proc.) „kūdikių bumo“ kartos respondentų taip pat sutiko, kad dėl amžizmo yra mažiau įtraukiami į vidinius projektus ar sprendimų priėmimą darbe, todėl mažėja jų profesinė kompetencija ir galimybės augti. Y kartos atstovai su tuo sutiko rečiausiai: daugiau nei pusė jų (57,8 proc.) teiginį atmetė. X ir Z kartų atsakymai buvo labai panašūs: teiginiui pritarė 35,3 proc. X ir 35,7 proc. Z kartos respondentų, o nepritarė atitinkamai 38 proc. ir 38,7 proc.
„Tyrimo duomenys rodo, kad amžizmas darbo rinkoje veikia ne viena kryptimi. Vyresni darbuotojai dažniau jaučiasi nurašomi kaip „per seni“ – tarsi jų patirtis nebebūtų vertinama kaip privalumas, o taptų kliūtimi karjerai. Tuo metu jauniausi darbuotojai gali susidurti su kitu to paties reiškinio „veidu“ – abejonėmis dėl jų brandos, profesinio svorio, lojalumo.
Šiame kontekste Y karta išsiskiria kaip grupė, kuri su amžiumi siejamą spaudimą patiria rečiausiai. Tikėtina, kad jų amžius patenka į tam tikrą darbo rinkos „saugumo zoną“: šie darbuotojai jau turi sukaupę patirties, bet dar nėra vertinami kaip „per seni“. Tai rodo, kad problema slypi ne pačiame amžiuje, o stereotipuose, kurie skirtingais karjeros etapais žmonėms priklijuoja skirtingas etiketes ir su jomis susijusias išankstines neigiamas nuostatas.
Kartu duomenys gali rodyti ne tik tiesioginę diskriminaciją, bet ir vidinę „savicenzūrą“. Lietuviai gali vengti kandidatuoti ar siekti paaukštinimo ne todėl, kad jau buvo atmesti dėl amžiaus, o todėl, kad iš anksto tikisi būti nuvertinti“, – pastebi V. Jakutė.
Saugiausiai jaučiasi vadovai
Gilesnė tyrimo duomenų analizė rodo, kad vadovaujančias pareigas užimantys respondentai rečiau sieja amžių su neigiamomis emocinėmis ar profesinėmis pasekmėmis nei specialistai. Kuo aukštesnę poziciją žmogus užima organizacijoje, tuo mažiau jis linkęs sutikti, kad dėl amžizmo patiria nerimą, emocinį išsekimą, sumažėjusį pasitikėjimą savimi ar ribojamas karjeros galimybes.
Tuo pat metu išsiskiria darbo neturinčių respondentų – bedarbių, pensijoje esančių arba studijuojančių ir nedirbančių – atsakymai. „Amžizmas ypač stipriai veikia tuos žmones, kurie šiuo metu yra už aktyvios darbo rinkos ribų arba į ją bando sugrįžti. Ši grupė dažniau nei dirbantieji nurodo dėl numanomo amžizmo patirianti nerimą ir emocinį išsekimą, taip pat dažniau mano, kad amžius mažina jų galimybes rasti darbą ar siekti profesinio augimo“, – sako „Emplonet“ vadovė.
Taip pat matyti, kad su amžizmu susijusios patirtys darbo rinkoje skiriasi pagal lytį. Ryškiausi skirtumai išryškėja vertinant emocinę savijautą ir pasitikėjimą savimi: daugiau moterų nei vyrų nurodė dėl amžizmo patyrusios nerimą ir emocinį išsekimą, sumažėjusį pasitikėjimą savimi, taip pat dažniau sutiko su teiginiu, kad jų galimybės būti paaukštintoms ar rasti naują darbą yra mažesnės būtent dėl amžiaus.
