Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su Europos socialinio fondo agentūra organizuotame renginyje susitikę profesinio mokymo įstaigų, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai pasidžiaugė augančiu įmonių įsitraukimu, stiprėjančia profesinio mokymo ir verslo partneryste bei aptarė kylančius iššūkius.
Pameistrystė įsitvirtina
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza pabrėžė, kad pameistrystė šiandien įtvirtinta ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane kaip viena prioritetinių profesinio mokymo krypčių. „Pameistrystė šiandien yra aiškiai apibrėžta kaip strateginis prioritetas. Matome stiprėjančias tendencijas ir gyvenime, kad pameistrystė palaipsniui populiarėja, užima vis reikšmingesnę vietą profesinio mokymo sistemoje“, – pažymėjo viceministras.
Pameistrystės plėtrai prielaidas sudaro kryptingai vystoma politika, sėkmingai įgyvendinti projektai, stiprėjantis profesinio mokymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas, didėjantis pameistrių skaičius Pasak viceministro, valstybė nuosekliai investuoja į šią kryptį – tiek per finansines priemones, tiek per sisteminius sprendimus. Tai leidžia tikėtis, kad artimiausiais metais pameistrystė taps visaverte profesinio mokymo forma.
Investicijos sukūrė proveržį
Europos socialinio fondo agentūros projektų komandos vadovė Sigita Sejavičienė pristatė projekto „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ rezultatus.
Šis projektas ne tik paskatino pameistrystės plėtrą, bet ir pakeitė jos mastą Lietuvoje: į procesą įsitraukė šimtai įmonių, o didžioji dalis pameistrysčių vyksta smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriuje.
„Matome, kad įmonės sugrįžta į projektą dar kartą. Tai rodo, kad pameistrystė joms kuria vertę“, – akcentavo ji. Tai signalizuoja esminį pokytį – pameistrystė tampa ne vienkartine iniciatyva, o praktika, kurią verslas pradeda integruoti į savo veiklą.
Pameistrystė – tai integrali sistemos dalis
Diskusijoje išryškėjo vienas esminių suvokimų: pameistrystė negali būti vertinama kaip atskira priemonė. Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas pabrėžė, kad bandymai kopijuoti kitų šalių modelius dažnai prasilenkia su realybe.
„Pameistrystė nėra detalė, kurią galima perkelti iš vienos sistemos į kitą. Tai yra visos sistemos dalis – susijusi su darbo santykiais, kultūra ir švietimo struktūra“, – teigė jis. Tai reiškia, kad pameistrystės stiprinimas Lietuvoje turi vykti ne per kopijavimą, o per nuoseklų modelio kūrimą.
Partnerystė tampa pagrindiniu varikliu
Vienas ryškiausių diskusijos akcentų – partnerystė tarp profesinio mokymo įstaigų, verslo ir valstybės. „Kuo aiškesni susitarimai tarp šių trijų pusių, tuo aukštesnė mokymosi kokybė ir geresni rezultatai“, – akcentavo Rolandas Zuoza.
Ši partnerystė leidžia užtikrinti, kad mokymas atitiktų darbo rinkos poreikius, o įgytos kompetencijos būtų pritaikomos praktiškai. Būtent čia atsiranda didžiausia vertė – pameistrystė tampa ne teoriniu mokymu, o darbo patirtimi.
Verslas mato naudą, bet laukia paprastumo
Diskusijoje verslo atstovai aiškiai įvardijo, kad pameistrystė veikia. Įmonės vertina tai, kad pameistriai į darbo vietą ateina jau turėdami pagrindinius įgūdžius ir greičiau integruojasi į komandą. Tačiau kartu išlieka iššūkiai – administracinė našta, sudėtingos procedūros ir ne visada aiškus modelis.
Verslo požiūriu, esminė sąlyga yra paprastumas: kuo aiškesnė ir lengviau suprantama sistema, tuo daugiau įmonių į ją įsitrauks. Šiandien Lietuvoje vis dar dažnai reaguojama į problemas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje būtinas proaktyvus modelis – aiškūs mechanizmai, nuolatinė stebėsena ir visų sistemos dalyvių atsakomybė. Tik toks požiūris leidžia kurti tvarią sistemą, kuri veikia ne tik „čia ir dabar“, bet ir ateityje.
Karjeros pasirinkimas prasideda anksčiau
Vienas svarbiausių diskusijos akcentų – karjeros planavimo svarba. Buvo pabrėžta, kad profesinio kelio pasirinkimas turi prasidėti dar mokykloje, suteikiant jaunimui galimybę išbandyti skirtingas profesijas ir geriau pažinti savo stiprybes.
Toks požiūris leidžia formuoti motyvuotus pameistrius, kurie ateina į darbo rinką jau žinodami, ko nori. Augant pameistrystės apimtims, vis daugiau dėmesio skiriama kokybei.
„Turime orientuotis į aukštus profesinio mokymo kokybės standartus ir kelti didesnius reikalavimus mokymui darbo vietoje“, – pabrėžė Rolandas Zuoza. Tai reiškia, kad turime susitarti dėl aiškesnių kokybės kriterijų, stebėsenos vykdymo, ir skirti didesnį dėmesį meistrų kompetencijoms.
Pameistrystė – atsakas į darbo rinkos iššūkius
Diskusijoje pameistrystė buvo įvardyta kaip vienas svarbiausių atsakų į darbo rinkos problemas: kvalifikuotų specialistų trūkumą, demografinius iššūkius ir regioninę atskirtį. Ji leidžia jaunam žmogui greičiau įsilieti į darbo rinką, o verslui – užsiauginti reikalingus specialistus. Tai daro pameistrystę ne tik švietimo, bet ir ekonomikos bei socialinės politikos dalimi.
Sistema veikia, partnerystės stiprėja, o įsitraukimas auga. Tolimesnis dėmesys kokybei, paprastumui ir nuoseklumui leis šį potencialą išnaudoti dar labiau.
Pameistrystė Lietuvoje šiandien jau nėra eksperimentas. Tai kryptingai vystoma sistema, kurios ateitis vertinama pozityviai ir užtikrintai.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
