2025-09-27 11:16

Pasakė, į kokią profesiją dažniausiai nori persikvalifikuoti lietuviai

Ruduo daugeliui asocijuojasi su galimybe atversti naują gyvenimo puslapį. Po vasaros atostogų žmonės dažnai jaučia daugiau energijos ir motyvacijos – kyla noras mokytis, tobulinti savo įgūdžius ar net visiškai pakeisti profesinę kryptį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Darbas iš namų
Asociatyvi nuotrauka / 123RF.com nuotr.

Vis dėlto, toks sprendimas neišvengiamai susijęs su finansiniais iššūkiais: persikvalifikuojant reikia investuoti į mokymus, kurie gali kainuoti nuo kelių šimtų iki net kelių tūkstančių eurų, o lėšų tam skiria ne visi darbdaviai.

„Pastaruoju metu persikvalifikavimas tampa vis ryškesne tendencija. Pastebime, jog žmonės drąsiau keičia profesinę kryptį, o ruduo tam dažnai tampa atspirties tašku: prasideda mokymai, kursai, naujos studijų programos, organizacijos planuoja ateinančių metų poreikius.

Dažniausiai persikvalifikavimas vyksta į IT ir technologijų sektorių, kur labiausiai jaučiamas naujų kompetencijų poreikis.

Skaitmenizacijos, procesų automatizavimo ir duomenų analitikos plėtra nuolat keičia darbo rinką, todėl įmonėms reikia specialistų, gebančių greitai prisitaikyti prie naujovių. Tačiau tokių pavyzdžių netrūksta ir kitose srityse, pavyzdžiui, buhalterijoje ar apskaitoje“, – sako Aistė Petrikienė, globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio talentų pritraukimo partnerė.

Ji pažymi, jog kai kurios įmonės darbuotojams siūlo mokymų biudžetą ar dalinį persikvalifikavimo finansavimą, taip siekdamos išlaikyti talentus ir pritraukti naujus. Visgi, tokia praktika taikoma ne visur.

„Biudžetą mokymams dažniau skiria didesnės tarptautinės įmonės ar technologijų sektoriaus darbdaviai. Tačiau kitoms kliūtis dažnai yra riboti finansiniai resursai arba aiškios ilgalaikės darbuotojų ugdymo strategijos trūkumas“, – sako A.Petrikienė.

Kaip suplanuoti finansus?

Finansų ekspertė, skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė pažymi, jog vienas svarbiausių žingsnių svarstant apie naują profesinį kelią yra atsakingas biudžeto planavimas:

„Pirmiausia būtina įsivertinti, kiek kainuos pasirinkta programa ar kursai. Jei lėšų mokslams neskiria darbdavys, o turimų santaupų taip pat nepakanka, vertėtų pasidomėti apie alternatyvius finansavimo būdus. Pavyzdžiui, galbūt dalį mokslų kainos gali finansuoti valstybė, o gal reikiamus kursus ir paramą jiems siūlo šalyje veikiančios edukacinės platformos. Taip pat rekomenduojama rinktis nuotolinius ar vakarinius kursus, leidžiančius derinti darbą ir mokymąsi bei mažinti finansinę naštą.“

Jei, visgi, pasirinktiems mokslams finansavimo rasti nepavyksta, G.Štuopė sako, jog reikėtų iš esmės peržiūrėti savo finansus.

„Sakykime, jog 12 mėnesių trukmės kursai kainuoja 3000 eurų. Tai reiškia, jog kas mėnesį turėsite atsidėti po 250 eurų „įmoką“. Pirmiausia, sudarykite mėnesio biudžetą ir aiškiai susirašykite visas pajamas bei išlaidas. Jei turimi įsipareigojimai visos „įmokos“ atsidėti neleidžia, peržiūrėkite nebūtinus pirkinius, prenumeratas ar kitas išlaidas pramogoms bei laikinai tai apribokite. Mažų, bet nuoseklių pokyčių visuma leidžia be didesnio streso sukaupti reikiamą sumą ir kartu užtikrinti finansinį stabilumą pereinamuoju laikotarpiu“, – pabrėžia „Vivus Finance“ vadovė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad naujoje srityje dažnai tenka pradėti nuo žemesnių pozicijų ir mažesnio atlyginimo. Todėl toks nuoseklus planavimas padės išsiugdyti įprotį taupyti ne tik mokslams, bet ir kaupti rezervą, kuris padėtų kompensuoti galimą pajamų sumažėjimą:

„Net jei pavyksta atsidėti tik nedideles sumas, jos tampa saugikliu netikėtoms išlaidoms ar laikotarpiui, kai atlygis naujoje srityje bus kuklesnis“, – sako finansų ekspertė.

Persikvalifikavimas – ilgalaikė investicija

Pasak G.Štuopės, persikvalifikavimas visada yra ilgalaikė investicija. Nors pradžioje gali tekti „susiveržti diržus“, o pakeitus darbo pobūdį – susitaikyti su laikinai mažesnėmis pajamomis, ilgainiui įgyti įgūdžiai padidina konkurencingumą darbo rinkoje:

„Įgytos žinios ir įgūdžiai yra turtas, kuris leidžia derėtis dėl geresnių sąlygų ar net drąsiau žengti į visiškai naują sritį. Nors tokia investicija grąžą duoda ne iš karto, tačiau vėliau tampa svarbiu konkurenciniu pranašumu. Todėl šį laikotarpį reikėtų matyti ne tik kaip išlaidų, bet ir kaip investicijų etapą.“

Finansų ekspertei antrina ir A.Petrikienė: „Darbdaviams svarbiausia motyvacija ir lankstumas. O persikvalifikavęs žmogus būtent toks ir yra, be to, jis dažnai atsineša kitokį požiūrį, platesnę patirtį, o tai tampa privalumu. Visgi, labai svarbu ir tai, kad įmonė galėtų pasiūlyti ilgalaikį karjeros kelią. Jei darbuotojui suteikiama galimybė pritaikyti naujus įgūdžius, tai tampa naudinga tiek jam pačiam, tiek darbdaviui, mat dar labiau išauga lojalumas ir abipusis pasitikėjimas.“

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą