Institucijų teigimu, vieningų reikalavimų aukštalipiams nėra – reikalingos kompetencijos ir mokymai priklauso nuo konkretaus darbo pobūdžio ir rizikos vertinimo.
Ekspertai sako, kad Lietuvoje darbuotojų saugos reglamentavimas yra pakankamai detalus, tačiau dalyje įmonių vis dar išlieka formalus požiūris į instruktavimą ir kompetencijų vertinimą.
Aukštyje dirbantys sektoriaus atstovai atviri – prie to prisideda ir spaudimas mažinti paslaugų kainas.
Problemą rodo ir statistika. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas 15min informavo, kad kritimai iš aukščio išlieka viena dažniausių mirtinų nelaimių darbe priežasčių.
„Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe struktūroje kritimai iš aukščio sudaro apie 30 procentų. Pernai įvyko apie 30 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ir šeši mirtini“, – 15min sakė jis.
Anot S.Balčiūno, dažniausiai nelaimes lemia netinkamas darbų organizavimas, neįvertinta profesinė rizika arba saugos reikalavimų nesilaikymas.
„Didžiąja dalimi nelaimingi atsitikimai susiję su tam tikrų teisės aktų reikalavimų neįgyvendinimu“, – teigė darbo inspektorius.
Tačiau aukštyje dirbantys žmonės sako, kad realybėje problema dažnai prasideda gerokai anksčiau – nuo formalaus pasirengimo.
