2025 metais Martynas dirbo su trimis pameistriais. Visi jie sėkmingai baigė programą ir žengė į profesinį kelią. Vienas iš jų – turintis klausos ir kalbos negalią – tapo įrodymu, kad tinkamai parinkta metodika ir pasitikėjimu grįsta mentorystė gali panaikinti bet kokias kliūtis.
Kai klasė tampa programavimo komanda
Martyno mokymo principas paprastas – jei nori paruošti jauną specialistą darbo rinkai, turi mokyti taip, kaip dirba pati rinka.
Mokiniai mokosi pagal jaunesniojo programuotojo programą, tačiau svarbiausia čia yra ne modulių seka, o praktika. Kurso pabaigoje jie pereina į projektinę veiklą – simuliaciją, kurioje dirbama taip, kaip realioje įmonėje: su užduotimis, terminais ir atsakomybe už rezultatą.
Pasak mokytojo, būtent projektai dažniausiai tampa svarbiausia mokymosi patirtimi. „Labai daug įsimintinų momentų būna dirbant su pameistriais, tačiau vienas dalykas kartojasi beveik visada. Aš niekada neduodu jau kažkada įgyvendintų projektų – visada sukuriu naują projektą, kuris turi daug iššūkių. Kartais net pats iki galo nežinau, kaip jis bus įgyvendintas, nes dažnai sugalvoju tai, kas yra unikalu ir dar nepadaryta“, – pasakoja M. Kašelionis.
Pasak jo, dirbant prie tokių projektų atsiskleidžia ne tik techninės žinios. „Pameistriai turi ribotą žinių kiekį, tačiau projekte labai svarbus tampa kūrybiškumas ir komunikacija. Dirbdami kartu jie atsiskleidžia ne tik kaip programuotojai ar testuotojai – jie atsiskleidžia kaip žmonės ir patys pamato savo stipriąsias puses, apie kurias anksčiau net nežinojo“, – sako mokytojas.
Nuo teorijos – prie realių sprendimų
Mokytojo teigimu, didžiausias pokytis įvyksta tada, kai mokinys pradeda dirbti su realiomis užduotimis.
„Kol mokinys mokosi teorijos, net jei ji sudėtinga, jis vis tiek yra tam tikroje komforto zonoje – bet kada gali paklausti mokytojo. Tačiau realus projektas yra visai kas kita. Jis primena konkursą: yra apibrėžtas laikas, svarbūs prioritetai ir sprendimo laisvė. Laisvė, kuri kartu atneša ir atsakomybę“, – pasakoja M. Kašelionis.
Kartais tai reiškia ir sudėtingus sprendimus. „Jeigu pasirinktas sprendimas pasirodo netinkamas, gali tekti perrašyti visą kodą. Tada mokinys labai aiškiai supranta, kad programavimas – tai ne tik žinios, bet ir gebėjimas tas žinias pritaikyti sprendžiant problemas“, – sako jis. Tokios patirties, pasak mokytojo, neįmanoma sukurti vien pamokos metu.
Nuo pameistrio iki kolegos
Pasak Martyno, be pameistrystės Lietuvoje liktų „netikros praktikos“ – situacijos, kai mokinys atvyksta į įmonę, pamato aplinką, bet realios atsakomybės nepatiria. Pameistrystė leidžia verslui realiai prisidėti prie mokymo proceso. Tai – ne stebėjimas iš šono, o įsitraukimas į komandą.
Vienas ryškiausių šių metų pavyzdžių – pameistrys su klausos ir kalbos negalia. Pritaikius aiškią užduočių struktūrą, komandinius sprendimus ir vizualinius komunikacijos metodus, jis sėkmingai įgyvendino projektą ir pasiekė aukščiausius rezultatus.
Buvę pameistriai sako, kad didžiausias pokytis įvyksta tada, kai mokinys pradeda dirbti komandoje prie realių projektų. „Tas momentas atėjo tada, kai nebereikėjo kiekvieną kartą klausti, ar gerai padariau. Tiesiog padarau ir judame toliau. Kai komanda pradėjo pasitikėti mano darbu, tada ir pats pradėjau jaustis nebe mokinys, o kolega“, – pasakoja vienas iš pameistrių.
Kitas pameistrys prisimena, kad didžiausias iššūkis buvo pereiti nuo aiškių mokyklinių užduočių prie realių projektų. „Mokykloje dažniausiai turi aiškią užduotį ir vieną teisingą atsakymą. O realiuose projektuose dažnai pats turi išsiaiškinti, ko iš tavęs nori, peržiūrėti dokumentaciją ir nepasimesti procese“, – sako jis.
Anot jų, Martyno pamokos išsiskiria tuo, kad jose daug praktikos ir realių pavyzdžių. „Jis dažnai pasakoja, kaip būna tikruose projektuose, kur žmonės daro klaidas ir kaip jas išspręsti. Todėl atrodo, kad mokaisi ne pažymiui, o tam, kad paskui galėtum normaliai dirbti“, – sako vienas iš mokinių.
Mokytojui artima verslo aplinka
Martynas vadovaudamas programavimo komandai kasdien mato, kokių kompetencijų iš tiesų reikia: gebėjimo dirbti komandoje, kritinio mąstymo, atsakomybės ir savarankiškumo. Jo pamokose taikomi skirtingi refleksijos metodai. Mokiniai ne tik rašo kodą – jie mokosi komunikuoti, spręsti konfliktus, priimti sprendimus ir argumentuoti savo pasirinkimus.
Profesijos mokytojas aktyviai jungia profesinio mokymo įstaigą ir verslą: inicijuoja projektus su įmonėmis, dalyvauja atnaujinant programas pagal rinkos poreikius, organizuoja konkursus ir mentorystės susitikimus. 2018, 2023 ir 2025 metais jis dirbo „EuroSkills Web Development“ ekspertu, o jo mokinys 2023 metais pelnė Lietuvai bronzos medalį.
Pameistrystė – tai pasirengimas dirbti šiuolaikinėje komandoje
Pameistriai dirba su realiomis IT technologijomis, debesų sprendimais ir projektinėmis užduotimis. Jie mokosi savarankiškai ieškoti ir vertinti informaciją, analizuoti šaltinius, planuoti darbus ir pristatyti rezultatus. Tai ne tik techniniai įgūdžiai, tai – pasirengimas dirbti šiuolaikinėje komandoje.
M. Kašelionis teigia, kad jei Lietuvoje norime stiprios darbo rinkos, pameistrystė turi būti ne formalumas, o realus tiltas tarp mokymo ir verslo. Jo mokiniai į rinką išeina jau žinodami, kaip atrodo tikras darbas. Tai didžiausia pridėtinė vertė ir jiems, ir darbdaviams.
Balsuokite už M. Kašelionį nacionaliniame konkurse „Metų pameistrys 2026“ ir padėkite jo istorijai įkvėpti daugiau jaunų žmonių rinktis pameistrystės kelią. Kiekvienas balsas – tai padrąsinimas tiems, kurie svajoja savo talentą paversti profesija. Balsuoti galite nacionalinio konkurso turinio rubrikoje.
Europos socialinio fondo agentūra vykdo nacionalinį konkursą „Metų pameistrys 2026“. Penkiose nominacijose – „Metų profesijos mokytojas“, „Metų meistras“, „Metų pameistrys“, „Metų įmonė“ ir „Metų profesinio mokymo įstaiga“ – komisija jau atrinko po tris stipriausius kandidatus. Šiuo metu vyksta balsavimas dėl papildomo apdovanojimo – Simpatijų prizo, kurį pelnys vienas iš trijų kiekvienos nominacijos laureatų, surinkęs daugiausia skaitytojų balsų.
Nacionalinis konkursas „Metų pameistrys 2026“ yra projekto „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ dalis. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
