Norint nustatyti, ar konkretus darbas gali būti laikomas sezoniniu, pirmiausia reikėtų tai įvertinti pagal Vyriausybės patvirtintą Sezoninių darbų sąrašą. Sąraše yra aiškiai įvardytos veiklos, kurios pripažįstamos sezoninėmis. Į sąrašą įtraukti, be kita ko, statybos ir kelių darbai atliekami lauke, žemės ir miškų ūkio veiklos, derliaus nuėmimo bei su juo susiję darbai, taip pat turizmo sektoriaus aptarnavimo darbai, vykdomi ne visus metus, vandens telkinių tvarkymo, žvejybos ir panašaus pobūdžio veiklos.
Sezoninio darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo teisiniai aspektai yra detalizuoti Sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumų apraše. Jame nustatoma bendroji sezoninių darbo santykių reguliavimo sistema, kuri apima tiek sutarčių sudarymo ir vykdymo tvarką, tiek specifinius jų nutraukimo bei darbo organizavimo aspektus.
Remiantis sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumų aprašu, sezoninio darbo sutartis gali būti sudaroma tiek vienam sezonui, tiek keliems iš eilės, arba neterminuotai. Svarbu, kad bet kuri tokia sutartis būtų tiesiogiai susieta su sezoniškumu ir neviršytų įstatyme nustatytos trukmės. Nors sutarties keitimas ar pasibaigimas vykdomas pagal bendrąsias Darbo kodekso nuostatas, šioms sutartims taikomi ir specifiniai sezoninio darbo reglamentavimo ypatumai.
Sezoninio darbo sutarties nutraukimas – darbuotojo ir darbdavio teisės
Vienas iš svarbiausių aspektų darbdaviams yra sutarties nutraukimo tvarka. Pagal sezoninio darbo teisinį reguliavimą darbuotojas turi teisę nutraukti sezoninio darbo sutartį nepasibaigus jos terminui, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš penkias kalendorines dienas. Tuo tarpu darbdaviai, nutraukdami sezoninio darbo sutartį, privalo laikytis bendrųjų Darbo kodekse nustatytų įspėjimo terminų (su tam tikrais ypatumais).
Sezoniniuose darbuose darbo laiko organizavimas pasižymi lankstumu, todėl esant poreikiui gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, kuri leidžia darbdaviui prisitaikyti prie darbo krūvio svyravimų. Pavyzdžiui, intensyviausiu laikotarpiu darbuotojai gali dirbti daugiau valandų per dieną ar savaitę, o mažesnio darbo krūvio laikotarpiu darbo laikas gali būti atitinkamai sumažinamas. Vis dėlto net ir taikant suminę darbo laiko apskaitą, privaloma laikytis bendrųjų Darbo kodekse įtvirtintų darbo ir poilsio laiko reikalavimų.
Atostogos – kaip jos suteikiamos sezoniniams darbuotojams?
Svarbu atkreipti dėmesį į atostogų suteikimo tvarką. Sezoninio darbo santykiuose nustatyta, kad darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nėra suteikiamos, tačiau pasibaigus darbo santykiams jiems privalo būti išmokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas.
O darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius kelis sezonus iš eilės, kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu, užtikrinant teisę į poilsį bent kartą per darbo metus. Be to, jeigu tai numatyta kolektyvinėje ar darbo sutartyje, atostogos gali būti suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu.
Papildomai reikėtų pažymėti, kad darbuotojams, dirbantiems du ar daugiau sezonų iš eilės nenutraukus sezoninio darbo sutarties, gali atsirasti teisė į kolektyvinėje arba sezoninio darbo sutartyje nustatyto dydžio išmokas už tarpsezoninius laikotarpius. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pasibaigus sezonui sutartis gali būti pratęsta kitam sezonui nenutraukiant darbo santykių, kas leidžia darbdaviui išlaikyti patyrusius darbuotojus ir sumažinti administracinę naštą.
Jeigu darbdaviai susiduria su darbo jėgos poreikio svyravimais skirtingais laikotarpiais, aktualu įvertinti sezoninio darbo sutarties taikymo galimybes. Ši sutarties rūšis leidžia darbo santykius susieti su konkrečiu laikotarpiu, taip pat suteikia daugiau lankstumo organizuojant darbo laiką. Tai padeda efektyviau planuoti darbus ir užtikrinti reikalingą darbuotojų skaičių tais laikotarpiais, kai jų labiausiai reikia.
