Sekite 15min Google
Pasak advokatų kontoros „CEE Attorneys“ partnerio Aleksandro Masaliovo, karščio bangos darbdaviams reiškia ne tik didesnes vėsinimo išlaidas ir mažesnį darbo našumą, bet ir didesnę atsakomybę už darbuotojų sveikatą bei saugą.
„Karščiai darbdaviams reiškia ne tik ekonominius nuostolius. Jie sukuria ir konkrečias teisines pareigas. Praktikoje vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų, kad pakanka darbuotojams parūpinti geriamojo vandens ar leisti dažniau pailsėti. Iš tiesų darbdavio pareigos yra gerokai platesnės – nuo profesinės rizikos vertinimo ir darbo organizavimo iki administracinės ar net baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl neužtikrintų saugių darbo sąlygų nukenčia darbuotojas“, – sako A.Masaliovas.
Karštis savaime nereiškia, kad dirbti nebegalima
Advokato teigimu, Lietuvoje nėra nustatyta konkreti temperatūros riba, kurią pasiekus dirbti būtų draudžiama, pavyzdžiui, kad viršijus 30 °C visi darbuotojai privalėtų nutraukti darbą. Darbo aplinkos temperatūrą reglamentuoja higienos normos, kurios nustato rekomenduojamas temperatūras ir įpareigoja darbdavį imtis priemonių, jei jos viršijamos.
Darbdavys, pakilus temperatūrai, neprivalo automatiškai leisti dirbti iš namų. Tokios pareigos Darbo kodeksas darbdaviams nenumato. Vis dėlto tam tikrų kategorijų darbuotojų prašymai dirbti nuotoliniu būdu turi būti tenkinami ir darbdavys turi mažai galimybių tokių prašymų netenkinti.
„Darbo kodekso 159 straipsnis ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 34 straipsnis numato, kad darbuotojas gali atsisakyti dirbti, jeigu dėl darbo kyla realus pavojus jo sveikatai. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Atsisakymas turi būti pagrįstas – turi būti realus pavojus, ne tiesiog diskomfortas. Pavyzdžiui, gali būti, kad darbuotojas serga tam tikra liga, kuri paūmėja esant karščiui. Tokiu atveju atsisakymas dirbti būtų pagrįstas. Kita vertus, tiesiog neatvykimas į darbą dėl to, kad tą dieną yra karšta ir asmuo gausiau prakaituoja, gali būti pripažintas nepagrįstu atsisakymu dirbti“, – teigia A.Masaliovas.
Lauke dirbantiems darbuotojams taikomi papildomi reikalavimai
Įstatymai skirtingai reguliuoja reikalavimus dirbant lauke ir biure. Kiekvienas darbdavys yra atsakingas už saugias darbo sąlygas savo darbuotojams, įskaitant darbą esant itin aukštai lauko temperatūrai.
„Darbdavys visų pirma turi tinkamai įvertinti visas profesines rizikas, kurios gali kilti atliekant tam tikrus darbus lauko sąlygomis. Kalbant apie specifines priemones, teisės aktai numato specialias pertraukas, kurias privalu suteikti darbuotojams, dirbantiems karščio sąlygomis. Darbuotojai turi būti aprūpinti asmeninės apsaugos priemonėmis bei darbo apranga, kuri atitinka oro sąlygas ir mažina karščio poveikį. Taip pat būtina pasirūpinti, kad darbuotojai turėtų galimybę vartoti skysčius. Turi būti įrengtos vietos, kur darbuotojai gali atsivėsinti arba darbuotojai turi būti aprūpinti geriamu vandeniu“, – pataria ekspertas.
Advokatas papildo, kad yra ir kitos priemonės, pvz. darbo planavimas dienos metu, kad darbai prasidėtų, kol dar nėra labai karšta. Reikia įvertinti, ar nėra galimybės dirbti pavėsyje ir jeigu tokia galimybė yra, ją reikia sudaryti.
Darbdaviui gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė
Eksperto vertinimu, atsakomybė darbdaviui kyla tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad jis nevykdė savo pareigų (pvz., nesuteikė pertraukų, neaprūpino darbuotojų geriamu vandeniu, neatliko rizikos vertinimo, nesiėmė kitų priemonių siekiant užtikrinti saugias darbo sąlygas). Darbdaviui gali kilti administracinė ir net baudžiamoji atsakomybė, jeigu šilumos smūgis baigiasi sunkiu sveikatos sutrikdymu ar mirtimi, ir tai sąlygojo darbdavio pareigų nevykdymas.
„Europoje jau pasitaiko atvejų, kai dėl darbuotojų mirties per karščius pradedami ikiteisminiai tyrimai ar kyla teisiniai ginčai. Pavyzdžiui, 2022 m. Prancūzijoje nuo šilumos smūgio mirus statybininkui Davidui Azevedo, jo šeimos advokatas pateikė baudžiamąjį skundą dėl įtariamo netyčinio nužudymo prieš kelis, kaip įtariama, už darbų organizavimą atsakingus asmenis.
Karščio bangos Europoje tampa vis dažnesnės, todėl darbdaviams svarbu suprasti, kad darbuotojų sauga šiandien prasideda ne tada, kai termometro stulpelis pasiekia rekordines aukštumas, o gerokai anksčiau – nuo tinkamo pasirengimo ir rizikų valdymo“, – sako A.Masaliovas.