Tyrime siekta nustatyti šiuolaikinių darbuotojų poreikius, priežastis, lėmusias dabartinės darbovietės pasirinkimą, lūkesčius darbdaviams ir kitus darbo aspektus. Lietuvoje buvo apklausta 301 jaunesniųjų ofiso specialistų bei 300 žemesnės grandies darbuotojų.
Apklausa atskleidė, kad didžiąją dalį pradedančiųjų ofiso darbuotojų sudaro moterys (72 proc.), o žemesnės kvalifikacijos darbuotojų – vyrai (66 proc.). Biuruose daugiausiai dirba 25–34 m. respondentai (53 proc.), o profesinės kvalifikacijos reikalaujančiose pozicijose daugiausia – 35–44 metų apklausos dalyviai (34 proc.).
Lietuvoje jaunesnieji ofiso specialistai daugiausia dirba informacinių technologijų ir programavimo (45 respondentai), finansų, draudimo ir buhalterijos (41 respondentai), transporto, logistikos ir sandėliavimo (41 respondentai) bei civilinių paslaugų ir viešojo sektoriaus (29 respondentai) srityse.
Žemesnės grandies darbuotojai dažniausiai renkasi darbovietes gamybos (148 respondentai), statybų (39 respondentai), transporto, logistikos ir sandėliavimo (36 respondentai), energetikos ir buitinių paslaugų (elektros, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo) (23 respondentai) srityse.
Pragmatiškas požiūris į darbą pirmoje vietoje
Tyrimo metu nustatyta, kad rinkdamiesi darbdavį, tiek pradedantieji ofiso, tiek žemesnės kvalifikacijos darbuotojai labiausiai vertina, ar darbovietė atitinka jų lūkesčius dėl atlygio, darbo aplinkos kokybės ir poveikio jų gerbūviui. Vis dėlto tam tikri poreikiai darbuotojų grupėse išsiskiria.
Pradedantiesiems ofiso darbuotojams aktualios karjeros galimybės, lankstus darbo grafikas ir progos mokytis bei tobulėti profesinėje srityje. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojams profesinis tobulėjimas reiškia ne kopimą karjeros laiptais ir aukštesnes pareigas, o galimybę įgyti naujų įgūdžių, tobulėjant ne vertikaliai, o horizontaliai. Įdomu, kad nors renkantis darbdavį abiems grupėms nėra svarbu, ar dirbs prasmingą darbą, vėliau, jau dirbant, prasmingas darbas ženkliai prisideda prie didesnio pasitenkinimo darboviete.
„Šiuolaikiniai darbuotojai gana praktiškai žiūri į savo darbą ir prioritetu laiko tiek finansinį aspektą, tiek stabilumą ir patogią aplinką, o „svajonių darbus“ pakeitė darbovietės, atitinkančios žmonių gyvenimo būdą ir poreikius. Tai rodo ir brandesnį požiūrį į darbą – žmogus nori balanso, o ne idealo“, – sako įmonės vadovas Jurgis Kovas.
Be to, skiriasi ir lūkesčiai papildomoms naudoms darbe. Jaunesniesiems ofiso specialistams aktualiausia galimybė dirbti nuotoliu (57 proc.), trumpesnė (pavyzdžiui, keturių darbo dienų) darbo savaitė (38 proc.), sveikatos draudimas, į kurį būtų įtrauktos ir psichologo paslaugos (38 proc.), priedai už pasiektus rezultatus (35 proc.), lankstus darbo grafikas (26 proc.) ir kiti aspektai.
Žemesnės grandies darbininkai prioritetu laiko tokias papildomas naudas, kaip sveikatos draudimas (61 proc.), kompensacija už degalus, vykstant į darbą (46 proc.), nemokamas transportas į darbą (29 proc.), dalinė ar pilna kompensaciją už maistą (27 proc.), atskira pietų erdvė darbovietėje (25 proc.) ir pan.
„Skirtingos naudos atskirų darbuotojų grupėse signalizuoja, kad ir darbdaviai turėtų įvairinti siūlomų naudų paketus. Todėl svarbu pažinti savo komandą, išsiaiškinti skirtingose srityse dirbančių darbuotojų poreikius, kad tiek pradedantieji ofiso, tiek žemesnės kvalifikacijos darbuotojai savo darbo vietoje jaustųsi išgirsti“, – akcentuoja J.Kovas.
Lietuviai savo darbu patenkinti
Apklausos duomenimis, tiek pradedantieji ofiso, tiek žemesnės grandies darbuotojai patenkinti savo dabartiniu darbu (45 ir 43 proc. atitinkamai). Net 26 proc. jaunesniųjų ofiso specialistų ir 23 proc. žemesnės grandies darbuotojų taip pat nurodo, kad jie jaučia itin didelį pasitenkinimą savo darbu. Vos 8 proc. pradedančiųjų ofiso darbuotojų bei 7 proc. žemesnės kvalifikacijos darbuotojų nesijaučia patenkinti dabartine darboviete.
Taip pat lietuviai itin teigiamai vertina ir ateities prospektus savo darbo vietoje – 62 proc. pradedančiųjų ofiso ir 67 proc. žemesnės kvalifikacijos darbuotojų planuoja dirbti tame pačiame darbe ateinančius metus.
Nustatyta, kad pasitenkinimą savo darboviete lemia skirtingi aspektai abiejose grupėse. Pradedantiesiems ofiso darbuotojams didelę įtaką daro draugiški ir pozityvūs santykiai su kolegomis, aiškios ir pakankamos galimybės augti ir tobulėti, lūkesčius atitinkantis atlyginimas, atstumas nuo namų iki darbo ir kiti aspektai.
Žemesnės kvalifikacijos darbuotojai jaučiasi patenkinti savo darbu, kai atsakomybių ribos yra aiškiai apibrėžtos, nėra pernelyg didelio streso, atlyginimas atitinka lūkesčius, darbo aplinka yra saugi ir patogi, o darbo ir poilsio balansą lengva palaikyti.
Anot J.Kovo, šie rezultatai rodo, kad patenkintas darbuotojas – nebūtinai tas, kuris uždirba daugiausiai. „Žmonės lieka įmonėse, kuriose gera dirbti, o atlyginimas tik viena tokio pasitenkinimo dalis. Atsižvelgiant į aspektus, teikiančius didžiausią pasitenkinimą savo darbu skirtingoms darbuotojų grupėms, kuriama stipri ir lojali komanda“, – teigia ekspertas.
Estijoje ir Latvijoje atliktos apklausos parodė panašias tendencijas. Tiek Estijoje, tiek Latvijoje pasitenkinimas savo darbu ryškus abiejose grupėse, nors žemesnės kvalifikacijos darbuotojai labiau linkę ieškoti geresnių galimybių kitose darbovietėse. Estijoje pradedantieji ofiso darbuotojai vertina prasmingą darbą, lanksčias darbo sąlygas bei darbo aplinką, bet norėtų geresnio atlyginimo, aiškesnių atsakomybių ir augimo galimybių darbovietėje. Žemesnės grandies darbuotojai džiaugiasi darbovietės atmosfera, saugiomis darbo sąlygomis, gyvenimo ir darbo balansu, tačiau yra nepatenkinti atlyginimu, papildomomis naudomis ir augimo galimybėmis.
Latvijoje jaunesnieji ofiso specialistai prioritetu laiko saugumą, lankstumą ir komandinį darbą, o mažiau patenkinti augimo galimybėmis, papildomomis naudomis ir pripažinimu darbe. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojai vertina darbo atmosferą, prasmingą darbą, ir darbo–laisvalaikio balansą, tačiau jaučiasi gaunantys pernelyg mažą atlyginimą ir patiriantys didelį stresą.
