Sekite 15min Google
„Mes per ilgai gyvenome nuostata, kad profesinė mokykla yra antras pasirinkimas, o sėkmė būtinai prasideda universitete. Dabar matome rezultatą – specialistų reikia visiems, tačiau jų paprasčiausiai neužauginome“, – sako P. Grigas.
Anot jo, kalbėdami apie darbuotojų stygių dažnai darome klaidą viską suvesdami į bendrą sąvoką „trūksta žmonių“. Iš tiesų statybų sektoriui labiausiai stinga konkrečių profesijų atstovų.
Pagal 2025 metų EURES duomenis, Lietuvoje ypač paklausūs santechnikai ir vamzdynų montuotojai, betonuotojai, mūrininkai, elektrikai, dažytojai, kelių darbininkai, žemės kasimo technikos ir ekskavatorių operatoriai, trinkelių klojėjai bei namų statytojai. Vilniaus regione darbuotojų trūkumas fiksuojamas tarp elektrikų, elektros inžinerijos technikų, kranų operatorių, žemės darbų technikos operatorių, betonuotojų, santechnikų, mūrininkų ir suvirintojų.
Darbo rinkos tendencijos taip pat neramina. Skelbiama, kad net 70 proc. statybos rangovų prognozuoja, jog darbuotojų stygius artimiausiais metais tik didės. Specialistų poreikį dar labiau didina „Rail Baltica“ projektas, renovacijos darbai bei naujų pramoninių teritorijų plėtra.
„Trūksta ne žmonių apskritai. Trūksta meistrų. Trūksta žmonių, kurie gali savarankiškai dirbti, priimti sprendimus ir atsakyti už rezultatą“, – pabrėžia verslininkas.
Šią tendenciją kasdienėje veikloje mato ir iniciatyvos „Moterys statybose“ įkūrėja bei UAB „VA komanda“ vadovė Ineta Pūkienė. Jos teigimu, problema dažnai prasideda dar anksčiau – dalis jaunų žmonių net nesvarsto statybų sektoriaus kaip karjeros krypties, nors darbo ir uždarbio galimybių jame netrūksta.
Meistru netampama per vieną dieną
Kalbėdamas apie problemos priežastis, P. Grigas nuolat grįžta prie vienos minties – Lietuvoje nutrūko natūrali meistrystės grandinė.
„Per amžius amatai veikė pagal labai aiškią sistemą: meistras, pameistrys, mokinys. Ji neatsirado atsitiktinai. Kad žmogus taptų geru specialistu, jis turi praeiti visas pakopas“, – aiškina jis.
Pasak KRS vadovo, šiandien dažnas jaunas žmogus tikisi iškart tapti aukštos kvalifikacijos specialistu, tačiau tikroji kompetencija ateina tik per praktiką.
„Negalima peršokti etapų. Jeigu žmogus nepraeina pameistrystės, jis netampa tikru meistru. O kai rinkoje trūksta specialistų, labai dažnai pameistriai pradeda dirbti kaip meistrai. Tuomet nukenčia kokybė, našumas ir visas sektorius“, – sako pašnekovas.
Verslininko teigimu, meistrystės neįmanoma išmokti vien auditorijoje.
„Nė viena mokymo įstaiga neparengia viską išmanančio meistro. Ji suteikia pagrindus. Tikrasis mokymasis prasideda darbo vietoje, šalia patyrusio specialisto“, – sako KRS vadovas P. Grigas.
Panašiai situaciją vertina ir I. Pūkienė. Pasak jos, jaunam žmogui dažnai reikia ne pasakojimų apie profesiją, o galimybės ją išbandyti praktiškai.
„Tik atėjęs į statybvietę ir pamatęs, kaip vyksta darbas, jaunas žmogus gali suprasti, ar ši profesija jam tinka“, – sako ji.
Vakaruose amatas yra pasididžiavimas
P. Grigui teko dirbti ir verslą plėtoti Jungtinėje Karalystėje, todėl jis gerai mato skirtumus tarp Lietuvos ir Vakarų šalių požiūrio į profesijas.
„Vokietijoje ar Anglijoje niekam nereikia aiškinti, kodėl elektrikas, mechanikas ar santechnikas yra vertingas žmogus. Ten amatas yra pagarboje. Pas mus ilgą laiką buvo priešingai – jeigu vaikas renkasi profesinę mokyklą, tarsi kažko nepasiekė“, – pastebi jis.
Anot verslininko, toks požiūris formavosi dešimtmečius ir šiandien atsisuka prieš pačią valstybę.
Pas mus ilgą laiką buvo priešingai – jeigu vaikas renkasi profesinę mokyklą, tarsi kažko nepasiekė
„Mes užsiauginome ištisas kartas jaunų žmonių, kuriems buvo sakoma, kad visi turi būti vadybininkai, administratoriai ar biuro darbuotojai. Tačiau valstybė negali veikti be žmonių, kurie stato namus, tiesia kelius, montuoja elektros tinklus ar prižiūri infrastruktūrą“, – sako KRS vadovas P. Grigas.
Statybos seniai nebėra kastuvas ir plyta
Stereotipus apie statybų sektorių kasdien savo veikloje mato ir iniciatyvos „Moterys statybose“ įkūrėja bei UAB „VA komanda“ vadovė Ineta Pūkienė.
Pasak jos, dalis jaunų žmonių net nesusimąsto apie karjerą statybų sektoriuje, nors jame netrūksta nei darbo, nei galimybių augti.
„Darbščiam žmogui, turinčiam ir rankas, ir galvą, statybų sektoriuje tikrai galima užsidirbti labai gerą atlyginimą. Esu mačiusi ne vieną meistrą, kuris dirbdamas savarankiškai gyvena daugiau nei pasiturinčiai. Problema ta, kad jauni žmonės dažnai tiesiog nežino, kokios galimybės jų laukia šiame sektoriuje“, – sako iniciatyvos „Moterys statybose“ įkūrėja I. Pūkienė.
Pašnekovės teigimu, statybų sektorius šiandien yra gerokai labiau specializuotas, nei dažnai įsivaizduojama.
„Anksčiau buvo manoma, kad statybininkas turi mokėti viską. Šiandien turime labai siauras specializacijas – vieni meistrai montuoja grindjuostes, kiti dirba tik su didelio formato plytelėmis, treti specializuojasi dekoratyvinėje apdailoje. Žmogus gali atrasti būtent tą sritį, kurioje jaučiasi geriausiai“, – pažymi I. Pūkienė.
Anksčiau buvo manoma, kad statybininkas turi mokėti viską.
Pasak jos, šiuolaikinės statybos sparčiai keičiasi, todėl senasis įsivaizdavimas apie statybininko darbą vis labiau prasilenkia su realybe.
„Jaunam žmogui reikia parodyti, kad statybos nėra vien kastuvas ar plyta. Tai moderni industrija, kurioje galima augti, specializuotis, dirbti su naujomis technologijomis ir kurti ilgalaikę karjerą“, – pabrėžia UAB „VA komanda“ vadovė.
I. Pūkienės nuomone, norint pritraukti daugiau jaunų žmonių, nepakanka kalbėti vien apie atlyginimus. Ne mažiau svarbu parodyti realų profesinio augimo kelią, supažindinti su šiuolaikine darbo aplinka ir griauti visuomenėje vis dar gajus stereotipus apie statybininko profesiją.
Geriausi vadovai ateina iš statybvietės
Verslininkas, statybų bendrovės KRS vadovas Paulius Grigas įsitikinęs, kad statybų sektoriuje didžiausią vertę turi žmonės, kurie visas profesijos pakopas perėjo patys ir realią patirtį sukaupė statybų aikštelėje.
„Mes turime posakį – žmogus išlipo iš griovio. Tai reiškia, kad jis pats dirbo objekte, supranta procesus ir žino, ką reiškia realus darbas statybvietėje“, – sako KRS vadovas P. Grigas.
Jo teigimu, būtent tokie specialistai dažniausiai tampa stipriais brigadininkais, darbų vadovais ar vėliau sėkmingai vadovauja įmonėms.
„Karjera statybose yra visiškai reali. Nuo mokinio gali nueiti iki brigadininko, darbų vadovo ar net verslo savininko. Tačiau pirmiausia turi išmokti amatą“, – pabrėžia P. Grigas.
Anot verslininko, praktinė patirtis statybų sektoriuje dažnai yra ne mažiau svarbi nei teorinės žinios. Todėl ypač vertinami žmonės, kurie karjerą pradėjo nuo paprasčiausių darbų ir palaipsniui kilo profesinio augimo laiptais.
„Žmogus, kuris pats dirbo statybvietėje, geriau supranta tiek darbuotojus, tiek darbo organizavimą. Jis žino, kokių sprendimų reikia objekte ir kokias pasekmes gali turėti klaidos“, – teigia KRS vadovas.
Statybų sektoriuje geriausi vadovai dažnai užauga ne auditorijose, o statybvietėse.
P. Grigo nuomone, būtent todėl statybų sektoriuje geriausi vadovai dažnai užauga ne auditorijose, o statybvietėse, kur kasdien susiduria su realiais iššūkiais ir mokosi atsakomybės už rezultatą.
Vien atlyginimų neužteks
Nors statybų sektoriuje atlyginimai auga sparčiau nei daugelyje kitų ekonomikos sričių, KRS vadovas Paulius Grigas įsitikinęs, kad vien didesni atlyginimai specialistų trūkumo problemos neišspręs.
„Jeigu nesugrąžinsime pagarbos profesijoms, po dešimties metų kalbėsime apie tas pačias problemas. Reikia ne tik geresnių atlyginimų. Reikia, kad visuomenė pradėtų vertinti žmones pagal jų kompetenciją, o ne pagal diplomą“, – teigia P. Grigas.
Verslininko nuomone, atsakomybė dėl situacijos tenka ne tik verslui. Svarbų vaidmenį turi atlikti ir valstybė, ir švietimo sistema, kurios turėtų aktyviau formuoti teigiamą požiūrį į profesinį mokymą bei amatą.
„Turime aiškiai parodyti jaunam žmogui, kad profesija nėra atsarginis variantas. Tai gali būti sėkmingos karjeros pradžia“, – pabrėžia P. Grigas.
Pašnekovas neslepia susirūpinimo, kad kvalifikuotų specialistų trūkumas ilgainiui gali tapti ne tik statybų sektoriaus, bet ir visos valstybės problema.
„Kelius, namus, mokyklas ar ligonines stato ne dokumentai ir ne strategijos. Visa tai kuria konkretūs žmonės. Jeigu nesugebėsime jų užauginti, anksčiau ar vėliau susidursime su labai rimtomis pasekmėmis“, – įspėja verslininkas.
Pasak P. Grigo, pirmasis žingsnis sprendžiant šią problemą yra gana paprastas, tačiau reikalaujantis ilgalaikių pokyčių – visuomenė turi susigrąžinti pagarbą amatui ir meistrystei.
„Kai visuomenė pradės gerbti meistrą taip pat, kaip gerbia gydytoją, teisininką ar verslininką, situacija pradės keistis.
„Kai visuomenė pradės gerbti meistrą taip pat, kaip gerbia gydytoją, teisininką ar verslininką, situacija pradės keistis. Kol kas gyvename pasekmėse to, ką per daugelį metų patys sukūrėme“, – sako KRS vadovas P. Grigas.
Verslininko įsitikinimu, Lietuvai šiandien trūksta ne projektų ar investicijų. Jai vis labiau trūksta žmonių, kurie tuos projektus gali įgyvendinti. Todėl pagarba amatui, anot jo, tampa ne tik darbo rinkos, bet ir valstybės ateities klausimu.
