Tokios situacijos kelia ir praktinių klausimų, pavyzdžiui, kaip elgtis, jei darbuotojas dėl nenumatytų aplinkybių negali laiku grįžti į darbą? Kaip skiriasi taisyklės, esant atostogose ir komandiruotėje? Advokatų profesinės bendrijos „Tegos“ darbo teisės advokatė Indrė Mažeikaitė pabrėžia, kad svarbiausia tokiais atvejais – greita komunikacija ir aplinkybių dokumentavimas.
Vėluojant grįžti iš atostogų svarbu nedelsti
Kaip teigia I.Mažeikaitė, jei darbuotojas dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, uždarytos oro erdvės ar atšaukto skrydžio, negali laiku grįžti į darbą, pirmiausia turėtų nedelsiant apie tai informuoti darbdavį, telefonu ar el. paštu, paaiškinti situaciją ir, jei įmanoma, nurodyti numanomą grįžimo laiką į darbą.
„Tokiu atveju darbuotojas turi keletą pasirinkimų: pirma, prašyti pratęsti kasmetines atostogas, antra, prašyti suteikti nemokamas atostogas arba trečia, jei leidžia darbo pobūdis ir darbuotojas turi reikiamas darbo priemones (pavyzdžiui, kompiuterį), susitarti dėl darbo nuotoliniu būdu, kol darbuotojas grįš į darbą. Tačiau svarbu žinoti, kad bet kuri iš minėtų galimybių turi būti suderinta su darbdaviu ir jo patvirtinta. Abi pusės tokiais nenumatytais atvejais privalo bendradarbiauti“, – pažymi I.Mažeikaitė.
Anot jos, jei darbuotojas įprastai dirba nuotoliniu būdu, dar nereiškia, kad jis automatiškai galėtų tęsti darbą nuotoliu be darbdavio žinios ir sutikimo. Darbuotojas dirbti iš užsienio galėtų tik tuo atveju, jei darbdavys raštu duoda sutikimą, arba jei tokia galimybė yra numatyta tarpusavio susitarime. Vis dėlto advokatė primena, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas į atostogas vežtųsi darbo priemones, nes atostogos yra poilsio, o ne darbo laikas.
„Neatvykimas į darbą dėl pateisinamų priežasčių neturėtų būti laikomas pravaikšta, ypač jei darbuotojas pateikia reikalingus įrodymus. Vis dėlto darbdavys turi teisę detaliau išnagrinėti situaciją, jei kyla abejonių dėl darbuotojo pateiktų dokumentų ar kitų aplinkybių“, – teigia I.Mažeikaitė.
Jei darbuotojas „užstrigo“ komandiruotėje
Kokios taisyklės galioja tuomet, kai dėl skrydžių sutrikimų vėluojama grįžti darbuotojui esant komandiruotėje? Tokiu atveju darbuotojas yra darbdavio žinioje, todėl taip pat privalo nedelsdamas informuoti darbdavį apie pasikeitimus bei vykdyti jo tolimesnius nurodymus.
Paprastai tokiu atveju, darbdavys pratęsia komandiruotės laiką. Atitinkamai darbuotojui už komandiruotės dienas turi būti sumokėti dienpinigiai.
„O visos papildomos būtinosios išlaidos – transportas, kelionės, nakvynės ar kitos išlaidos – turi būti kompensuojamos, darbuotojui pateikus pagrindžiančius dokumentus. Kitaip sakant, jei kelionė atgal užtrunka, ne darbuotojas turi prisiimti papildomai patirtas išlaidas, o darbdavys“, – aiškina I.Mažeikaitė.
Advokatė prideda, kad jei kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant darbuotojo darbo užmokestį. Tuo tarpu jei kelionė atgal sutapo su darbo valandomis, papildomas poilsis nesuteikiamas.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
„Tegos“ advokatė pažymi, kad darbdavys turi teisę darbuotojo prašyti dokumentų, patvirtinančių priežastį, dėl kurios darbuotojas negalėjo laiku atvykti į darbą – skrydžio bilietų, aviakompanijos pranešimų ir/ar kitų duomenų. Tokie įrodymai padeda išvengti ginčų ir galimų piktnaudžiavimo atvejų.
„Jei darbuotojas yra komandiruotėje, visi pasikeitimai turėtų būti nedelsiant iškomunikuoti darbdaviui, o darbdavys savo ruožtu turėtų priimti atitinkamus sprendimus ir įforminti juos įsakymu. Taip pat jei darbuotojas mato, kad bus reikalinga nakvynė, transportas ar kitos papildomos paslaugos, jis turėtų kreiptis į darbdavį ir prašyti darbdavio arba užsakyti reikalingas paslaugas, arba rinkti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, vadovaujantis darbdavio nurodymais ir nustatyta tvarka“, – teigia I.Mažeikaitė.
Ji pabrėžia, kad dažniausia klaida tokiose situacijose yra tylėjimas ir nepranešimas darbdaviui apie susiklosčiusias aplinkybes. Kuo anksčiau informacija pateikiama darbdaviui, tuo daugiau laiko lieka abejoms pusėms įvertinti galimus scenarijus ir sudaryti priimtiną veiksmų planą. O organizacijoms rekomenduojama turėti aiškias gaires, kaip darbuotojui reikėtų elgtis ir į ką kreiptis, kad netikėtos situacijos būtų sprendžiamos greitai, sklandžiai ir, kiek įmanoma, išvengiant neigiamų padarinių.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) antrino, kad natūraliai kyla klausimas, kas nutinka, jei dėl minėtų aplinkybių darbuotojas kitą dieną negali pasirodyti darbe? Ar darbdavys gali žymėti pravaikštą? Tad štai svarbiausi VDI patarimai:
Informuoti darbdavį – pirmasis žingsnis
Pasak Darbo teisės skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės I. Piličiauskaitės-Dulkės, darbuotojas, dėl objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, uždarytos oro erdvės, negalintis laiku grįžti į darbą, turi nedelsdamas informuoti darbdavį, paaiškinti situaciją ir, jei įmanoma, nurodyti preliminarų grįžimo laiką.
Kokios galimybės darbuotojui?
Darbo kodeksas numato pateisinamus neatvykimo atvejus – kasmetines arba nemokamas atostogas ir kitus teisės aktuose įtvirtintus pagrindus. Šalims susitarus, šios priemonės gali būti taikomos ir tada, kai darbuotojas dėl neeilinės situacijos negali atvykti į darbą.
Jeigu darbo pobūdis leidžia, laikotarpiu iki sugrįžimo gali būti susitariama ir dėl funkcijų atlikimo nuotoliniu būdu.
Ar tokia situacija gali būti laikoma pravaikšta?
Pravaikšta laikoma tada, kai darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą. Tai – šiurkštus pažeidimas, už kurį gali būti taikomas Darbo kodekso 58 straipsnis. Tačiau, kaip pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja, prieš priimdami bet kokį sprendimą, darbdaviai privalo iš darbuotojo pareikalauti rašytinio paaiškinimo.
„Sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, darbdavys turi įvertinti visas aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį, ankstesnį elgesį ir proporcingumą. Jeigu darbuotojas pateikia įrodymus, kad objektyviai negalėjo atvykti į darbą, VDI vertinimu, neatvykimas turi būti žymimas kaip pateisinamas ir negali būti taikomos neigiamos pasekmės“, – teigia I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Svarbiausia – bendradarbiavimas ir sąžiningumas
VDI akcentuoja, kad šios situacijos yra neeilinės ir nepriklauso nei nuo darbuotojo, nei nuo darbdavio valios. Todėl abi šalys turėtų vadovautis sąžiningumo principu, bendradarbiauti ir ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų.