Tačiau svarbu nepaskubėti: pakeitimai dar nėra taikomi – jų įsigaliojimas numatytas nuo 2027 m. sausio 1 d. Iki tol lieka galioti dabartinė 12 metų amžiaus riba.
Kas konkrečiai keisis?
Nuo 2027 m. sausio 1 d.:
- darbuotojui, auginančiam vieną vaiką iki 14 metų, priklausys viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius arba darbo laikas galės būti sutrumpintas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius;
- auginančiam du vaikus iki 14 metų – viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba dviem valandomis trumpesnis darbo laikas per savaitę;
- auginančiam tris ir daugiau vaikų iki 14 metų, taip pat du vaikus iki 14 metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, – dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį arba keturiomis valandomis trumpesnis darbo laikas per savaitę;
- garantija darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų, išliks – viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba dviem valandomis trumpesnis darbo laikas per savaitę.
Pasak R.Joskaudienės, už šį papildomą poilsio laiką mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Analogiškai amžiaus riba bus keičiama ir vaikus auginantiems teisėjams bei profesinės karo tarnybos kariams.
Svarbu: dienų skaičius nedidėja
Pataisos nesukuria naujos papildomų laisvadienių rūšies ir nedidina jų skaičiaus. Dvejais metais pratęsiamas laikotarpis, kuriuo tėvai gali naudotis jau egzistuojančia garantija.
"Be to, tai nėra viena bendra šeimos „dienų kvota“. Kai abu tėvai dirba, teisę į papildomą poilsį turi kiekvienas iš jų atskirai. Tačiau skirtingi Darbo kodekse nustatyti pagrindai nėra sumuojami – darbuotojui taikoma viena, jam palankiausia garantija", – aiškino R.Joskaudienė.
Kokie probleminiai aspektai išlieka?
Pirma – kas finansuoja socialinę garantiją?
Vidutinį darbo užmokestį už „mamadienį“ ar „tėvadienį“ moka darbdavys, kuriam taip pat tenka pareiga organizuoti darbuotojo pavadavimą ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Kaip pastebėjo R.Joskaudienė, darbdavių organizacijos kritikavo pataisas dėl galimų papildomų kaštų, sudėtingesnio darbo organizavimo bei poveikio viešųjų paslaugų prieinamumui. "Projekto iniciatoriai savo ruožtu akcentavo darbo ir šeimos pusiausvyrą, tėvų ryšį su paauglystės etapą pradedančiais vaikais ir emocinių bei socialinių problemų prevenciją", – nurodė ji.
Antra – Rugsėjo 1-osios pusdienio klausimas.
Pagal dabar galiojančią Darbo kodekso 138 straipsnio konstrukciją apmokamas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną suteikiamas tik darbuotojams, kurie neturi teisės į „mamadienį“ ar „tėvadienį“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau yra išaiškinusi, kad teisę į papildomą poilsio dieną turintis darbuotojas atskiro Rugsėjo 1-osios pusdienio negauna, tačiau gali savo „mamadienį“ ar „tėvadienį“ suplanuoti būtent tą dieną.
"Todėl, sistemiškai vertinant pakeitimus, 12–13 metų vaikus auginantys darbuotojai įgis teisę į periodinį papildomą poilsį, tačiau atskiros papildomos garantijos pirmąją mokslo metų dieną greičiausiai nebeturės", – teigė R.Joskaudienė.
Trečia – praktinis darbo organizavimas.
Iki pakeitimų įsigaliojimo darbdaviams verta peržiūrėti vidaus tvarkas: nustatyti aiškią prašymų pateikimo, darbuotojų informavimo, pavadavimo ir darbo laiko apskaitos procedūrą. Skaidri tvarka ypač svarbi tais atvejais, kai keli darbuotojai papildomo poilsio prašo tą pačią dieną.
Teisininkės vertinimas
"Tai reikšmingas poslinkis – darbo ir šeimos derinimo garantija pradedama sieti ne tik su mažamečių vaikų priežiūra, bet ir su ankstyvosios paauglystės laikotarpiu.
Ne mažiau svarbi ir kita medalio pusė. Praktikoje kyla diskusijų, ar papildomos garantijos nesukuria netolygaus darbo krūvio kolegoms, kurie vaikų neaugina", – atkreipė dėmesį R.Joskaudienė.
Nors teisiškai tai nėra diskriminacija, nes valstybė gali nustatyti papildomas socialines garantijas tam tikroms darbuotojų grupėms, pasak teisininkės, darbdaviams išlieka pareiga darbą organizuoti taip, kad kolektyve nekiltų nepagrįstos įtampos ar nelygybės jausmas.
