Sekite 15min Google
Spalio 25-osios naktį laikrodžius atsuksime viena valanda atgal, todėl dirbantiems tuo metu svarbu žinoti ne tik tai, kada baigsis pamaina, bet ir kiek valandų bus įrašyta darbo laiko apskaitoje bei kaip už jas sumokėta.
„Dirbau nuo 22 iki 6 valandos. Tai kiek valandų iš tikrųjų?“
Laikrodžių atsukimo naktį toks laikotarpis truks ne 8, o 9 faktines valandas, nes laikas nuo 3.00 iki 4.00 val. pasikartos.
Skaičiuojant pagal kalendorines datas: spalio 24 d. nuo 22.00 iki 24.00 val. – 2 valandos, o spalio 25 d. nuo 00.00 iki 6.00 val. – 7 valandos. „Vadinasi, pasikartojanti valanda priklauso spalio 25-osios faktiškai dirbtam laikui ir negali „dingti“ iš apskaitos. Darbo kodekso 120 straipsnis įpareigoja apskaityti faktiškai dirbtą naktinį bei viršvalandinį darbą.
Pavyzdžiuose laikoma, kad visas nurodytas pamainos laikas įskaitomas į darbo laiką. Jeigu suteikiamos į darbo laiką neįskaitomos pertraukos, faktinė darbo trukmė skaičiuojama jas įvertinus“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Ar papildoma valanda laikoma viršvalandžiu? Valstybinė darbo inspekcija (VDI) savo „Atmintinės apie suminę darbo laiko apskaitą“ 10 puslapyje tiesiogiai paaiškina: jeigu dėl laikrodžių atsukimo darbuotojas pamainą nakties laiku faktiškai dirba viena valanda ilgiau, ši valanda laikoma naktiniu viršvalandžiu ir apmokama ne mažiau kaip dvigubai pagal Darbo kodekso (DK) 144 straipsnio 4 dalį. Už ją atsiskaitoma kartu su to mėnesio darbo užmokesčiu, o ne apskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Taigi, pasak teisininkės, šiuo atveju svarbu atskirti du tarifus: už įprastą darbą naktį mokama bent 1,5 karto, o už viršvalandinį darbą naktį – bent 2 kartus. Tai bendras atitinkamos valandos apmokėjimo dydis: koeficientai 1,5 ir 2 tarpusavyje nesudedami.
Praktinis pavyzdys: kiek turėtų būti sumokėta?
Tarkime, įprastas darbuotojo valandinis darbo užmokestis – 10 Eur neatskaičius mokesčių. Įprasta pamaina nuo 22.00 iki 6.00 val. dėl laikrodžių atsukimo pailgėja nuo 8 iki 9 faktinių darbo valandų.
Taikant įstatymo minimumą, apskaičiavimas būtų toks:
8 naktinės valandos × 10 Eur × 1,5 = 120 Eur.
1 naktinis viršvalandis × 10 Eur × 2 = 20 Eur.
Iš viso už pamainą – 140 Eur neatskaičius mokesčių.
„Jeigu būtų apskaitytos ir apmokėtos tik 8 valandos, šiame pavyzdyje darbuotojui trūktų 20 Eur, o ne 10 Eur. Skaičiavimas grindžiamas VDI išaiškinimu dėl papildomos valandos ir DK nustatytais minimaliais tarifais“, – aiškino R.Joskaudienė.
„Pas mus suminė apskaita – vėliau išsilygins.“ Ar tikrai?
Suminė darbo laiko apskaita nepanaikina konkrečios pamainos viršvalandžių.
VDI 2026 m. vasario 23 d. išaiškinime primena: viršvalandžiai gali susidaryti ne tik viršijus viso apskaitinio laikotarpio normą, bet ir dirbant ilgiau, negu nustatyta konkrečiai pamainai. Už pastaruosius mokama su atitinkamo mėnesio darbo užmokesčiu. Todėl, anot R.Joskaudienės, jau susidariusio pamainos viršvalandžio negalima tiesiog ignoruoti pažadant kitą mėnesį skirti mažiau darbo.
Kada vien dėl laikrodžių atsukimo papildomas viršvalandis nesusidarytų?
R.Joskaudienė ragina palyginti kitą situaciją: darbdavys iš anksto teisėtai suplanuoja darbą taip, kad darbuotojas pradeda 22.00 val., o jį pakeičianti pamaina atvyksta 5.00 val. jau pagal persuktą laikrodį.
„Toks laikotarpis trunka 8 faktines valandas. Jeigu nustatyta pamainos trukmė ir kitos taikytinos darbo laiko normos neviršijamos, vien laikrodžių atsukimas nesukuria papildomo viršvalandžio. Tai bendrosios DK 119 straipsnio taisyklės pritaikymo pavyzdys: svarbu, kiek darbuotojas realiai dirbo ir kokia darbo trukmė jam buvo nustatyta. Už faktiškai dirbtas naktines valandas vis tiek taikomas naktinio darbo apmokėjimas“, – pabrėžė teisininkė.
Pasak jos, tai nėra leidimas po pamainos perrašyti grafiką taip, kad viršvalandžių nebeliktų. Grafiko sudarymui ir keitimui taikoma DK nustatyta tvarka.
Trys klaidinantys teiginiai, kuriais nereikėtų pasikliauti
„Gauni mėnesinę algą, todėl papildomai niekas nepriklauso.“
Pasak R.Joskaudienės, mėnesinis atlyginimas savaime nepanaikina teisės į padidintą apmokėjimą už naktinį ir viršvalandinį darbą. Bendrąsias garantijas nustato DK 144 straipsnis; šiame straipsnyje numatytos ir atskiros išimtys juridinio asmens vadovui bei tam tikriems vadovaujantiems darbuotojams.
„Naktinis tarifas priklauso tik išdirbus bent tris valandas naktį.“
Pasak teisininkės, ne. VDI pabrėžia, kad padidintas apmokėjimas priklauso už faktiškai dirbtą laiką nuo 22.00 iki 6.00 val., nepaisant jo trukmės. Trijų valandų kriterijus susijęs su darbuotojo priskyrimu dirbančių naktį kategorijai ir darbo trukmės ribojimais, o ne su teisės į naktinį tarifą atsiradimu.
„Už papildomą naktinį viršvalandį duosime vieną valandą laisvo laiko.“
R.Joskaudienė primena, kad darbdavys negali vienašališkai pakeisti apmokėjimo tokiu principu. DK 144 straipsnio 5 dalyje numatytas kompensavimas pridedant laiką prie kasmetinių atostogų galimas darbuotojo prašymu, taikant atitinkamą daugiklį. Naktinio viršvalandžio atveju kalbama ne apie santykį „viena už vieną“.
Ką darbdaviui būtina suplanuoti iš anksto?
Pasak R.Joskaudienės, darbdavys turi suplanuoti aiškią pamainos pabaigą ir teisingą apskaitą.
„Darbuotojai turi suprasti, pagal kurį laiką vyks pamainų pasikeitimas, o apskaitos sistema – nepraleisti pasikartojančios valandos. Taikant suminę apskaitą, grafikai pagal bendrąją DK 115 straipsnio taisyklę pranešami bent prieš 7 dienas. Jų pakeitimams taikomos atskiros sąlygos; tai nėra dokumentas, laisvai koreguojamas jau atlikus darbą“, – pabrėžė ji.
Taip pat, anot teisininkės, ir – viršvalandžių skyrimo teisėtumą. Bendroji taisyklė – darbuotojo rašytinis sutikimas, išskyrus DK 119 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. Laikrodžio atsukimas pats savaime nėra darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandžius.
Dar, pasak jos, darbdavys turi nustatyti darbo ir poilsio ribas. „Pavyzdžiui, laikotarpis nuo 20.00 iki 8.00 val. tą naktį truks 13 faktinių valandų. Jeigu visas šis laikas įskaitomas į darbo laiką, vien papildomai sumokėti nepakanka: būtina įvertinti bendrąją 12 valandų darbo dienos ribą, specialius naktinio darbo ribojimus ir poilsį tarp pamainų. Paprastai tarp pamainų turi likti bent 11 nepertraukiamo poilsio valandų; specialiems režimams gali būti taikomos išimtys“, – aiškino ji.
Ką šiuo klausimu svarbu pasiimti iš teismų praktikos?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 pabrėžė: vien buvimas darbovietėje ilgiau savaime dar neįrodo viršvalandinio darbo – reikšmingas realus darbas darbdavio nurodymu arba su jo žinia. Praktinė išvada darbuotojui: išsaugokite grafiką, nurodymus tęsti darbą, pamainos perdavimo ir kitus faktinį darbą patvirtinančius duomenis.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2019 m. gegužės 14 d. sprendime C-55/18, CCOO, 60 punkte išaiškino būtinybę įpareigoti darbdavius turėti objektyvią, patikimą ir prieinamą sistemą kasdieniam darbo laikui nustatyti. Šios bylos tiesiogiai nesprendė laikrodžių atsukimo valandos apmokėjimo, tačiau jų principai svarbūs tinkamai apskaitai ir įrodymams. Konkrečiai laikrodžių atsukimą aptaria pirmiau nurodyta VDI atmintinė.
Kaip darbuotojui pasitikrinti, ar nebuvo nuskriaustas?
Pagal DK 120 straipsnio 5 dalį darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir nemokamai gauti jos išrašą. Verta palyginti grafiką, faktinę pamainos trukmę ir atlyginimo apskaičiavimą.
Darbdaviui galima parašyti:
Prašau pateikti mano spalio 24–25 d. pamainos darbo laiko apskaitos išrašą ir paaiškinti, kiek faktiškai dirbtų valandų apskaityta, kiek iš jų – naktinių bei viršvalandinių ir kokie apmokėjimo tarifai pritaikyti.
„Jeigu už darbą tinkamai nesumokama, dėl neišmokėto darbo užmokesčio galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Bendrasis kreipimosi terminas – 3 mėnesiai nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
Laikrodžio rodyklė gali grįžti atgal. Faktiškai dirbta valanda – nedingsta“, – priminė teisininkė.
